Apie knarkimą ir su juo susijusius miego sutrikimus

Kas sukelia knarkimą

Miego metu atsipalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų raumenys, susiaurėja spindis ir sutrinka normalus kvėpavimas. Dėl išaugusio spaudimo ir pasikeitusio įkvepiamo oro srauto dažnio, minkštosios dalys (minkštasis gomurys ir liežuvėlis) pradeda vibruoti. Taip atsiranda tipiškas knarkimo garsas.

Knarkimas taip pat labai priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vyresnio amžiaus žmonės ir vyrai knarkia dažniau. Atkreipkite dėmesį į žemiau išvardintus knarkimą sukeliančius rizikos faktorius:

Viršsvoris;

Alkoholio vartojimas prieš miegą;

Tabakas, migdomieji ir raminantieji vaistai;

Miegojimas ant nugaros;

Įvairaus tipo nuovargis;

Perdžiūvusi nosies gleivinė;

Iškrypusi nosies pertvarta (sulaužyta nosis).

Negydomo knarkimo rizika

Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus prabunda nepailsėjęs ir irzlus, ilgainiui blogėja atmintis, iškyla depresijos grėsmė, gali pradėti varginti nemiga ir mieguistumas dienos metu, lytinės veiklos sutrikimai.

Jei kurį nors tam tikrą laiko tarpą negirdime knarkiančiojo, tai jau pavojaus signalas. Kvėpavimas sustoja, ir vėl atsistato labai gerai pažįstamu „pjaunančiu garsu“. Jei kvėpavimas nutrūksta daugiau nei 5 kartus per valandą ir kiekvienas kartas trunka ilgiau nei 10 sekundžių, galima konstatuoti sunkų kvėpavimo sutrikimą, vadinamą miego apnėjos sindromu, arba MAS (angl. Sleep Apnea Syndrome).

Priklausomai nuo dažnumo ir laikotarpio, deguonies tiekimas organizmui labai sumažėja. MAS paveikti žmonės, skundžiasi:

Nuovargiu dienos metu;

Susilpnėjusia koncentracija;

Nuotaikų svyravimais, dirglumu.

Ir tai tik keli iš simptomų. Komplikacijų sąrašą taip pat papildo padidėjęs kraujo spaudimas, aritmija, miokardo infarktas, insultas, depresija ir sutrumpėjęs gyvenimo laikas. Dažnai apnėjos kamuojamas žmogus užmiega darbe arba net vairuodamas automobilį. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, daug dažniau sukelia autoavarijas nei nesergantys.

Vokietijoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad kas penktas suaugęs žmogus knarkia, o žmonių nuo 40-ties iki 60-ties amžiaus grupėje knarkiančių populiacija siekia net 60 %. Obstrukcinė miego apnėja, arba OMA (angl. Obstructive sleep apnea, OSA), serga maždaug nuo 2 iki 4 % visos Vokietijos populiacijos, t. y. apie 2–3 milijonus žmonių. Dėl nepakankamos informacijos sklaidos apie šią ligą tik maždaug 5 % knarkiančiųjų žino sergą OMA.

Sergantysis gali ir nepastebėti ligos simptomų, tačiau šeimos nariai turėtų suklusti, jei pastebi nuotaikos ar elgesio pokyčius.

Gydymo būdai

Tikslias knarkimo priežastis gali nustatyti tik gydytojas. Jei būtini išsamesni tyrimai, pacientai turi būti siunčiami į Miego sutrikimų centrą naktiniams polisomnografijos tyrimams, būtina nosies-ausų-gerklės specialisto apžiūra.

Galimus gydymo terapijos būdus pacientams skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius ir esamus sveikatos sutrikimus.

Paprastai pacientams skiriamas nuolatinio teigiamo oro slėgio aparato CPAP (continuous positive airway pressure) terapija. Kai kuriais atvejais reikalingas chirurginis gydymo būdas, taikoma pozicinė terapija.