Ar galima gyventi be skrandžio?

Konsultacija

"Man galvos srityje yra žirnio dydžio iškilimas, atsiradęs prieš dešimt ar daugiau metų. Jis nedidėja ir toje vietoje visiškai neskauda. Norėčiau sužinoti, ar jį būtina šalinti", - teiraujasi p. Justina.

Sprendžiant iš ponios Justinos pasakojimo, tas darinys yra ne kas kita, kaip riebalinė liauka. Jeigu ši liauka nedidėja, tos vietos neskauda, jos šalinti nereikia. Tačiau kad moteris būtų tikra šimtu procentų, reikėtų pasirodyti specialistui.

P. Bronius, kuriam prieš kelerius metus Vilniuje buvo atlikta išeinamosios angos operacija, teiraujasi, ar jam būtina vykti konsultacijai į tą pačią gydymo įstaigą, ar pasitikrinti jis gali ir Klaipėdos ligoninėje.

Dėl konsultacijos su vienos, ar kitos srities specialistu visuomet galima kreiptis į Klaipėdos ligoninę. Žinoma, būtų gerai, kad pacientas turėtų lydraštį iš ten, kur paskutinį kartą gydėsi, tai yra išrašą iš ligos istorijos apie atliką operaciją. Neturint šio dokumento reikės atlikti papildomus tyrimus, o tam bus sugaišta laiko. Klaipėdos ligoninė iš kitų miestų negauna informacijos apie pas juos gydytus pacientus, išskyrus Vilniaus onkologijos institutą.

P. Sandra norėtų sužinoti daugiau apie odoje esančius darinius, melanomas.

Odos navikas yra labai plati sąvoka. Piktybiniai odos navikai yra dviejų rūšių ir abi rūšys mažai skiriasi tiek diagnostikos, tiek gydymo požiūriu: tai odos bazinių ląstelių navikas ir odos plokščiųjų ląstelių navikas. Melanoma nėra odos navikas, bet atsiranda dažniausiai odoje.

Gėrybiniai odos navikai yra labai įvairūs ir dauguma jų nekelia jokios grėsmės sveikatai. Dažniausiai yra pigmentiniai odos apgamai, seborėjinė keratozė, hemangiomos (kraujagysliniai, panašūs į apgamus navikai), fibromos. Šiems navikams paprastai nereikia jokio gydymo ir visiškai nebūtina juos šalinti.

Svarbiausia yra diagnozuoti ar bent įtarti piktybinius navikus, ypač melanomą. Daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozė nesunkiai nustatoma apžiūrėjus gydytojui dermatologui ar onkologui. Atskiriant melanomą nuo paprasto pigmentinio apgamo padeda apžiūra kompiuterizuotu dermatoskopu.

P. Vaclovas: "Turiu skrandžio opą. Kaip gydytis, kad išvengčiau skrandžio vėžio? Ar medicina yra taip toli pažengusi, kad žmogus galėtų gyventi be skrandžio?"

Netinkamai gydant arba visiškai negydant skrandžio opos, ji piktybėja, t.y. atsiranda vėžinių ląstelių. Dabar yra labai daug vaistų, efektyviai gydančių opą. O vartojant kai kuriuos preparatus žmogui nereikia laikytis net specialios dietos.

Žmogui, turinčiam skrandžio opą, kartą per metus reikia kreiptis į specialistą, kad pasidarytų fibroskopiją, t.y. skrandžio tyrimą. Jo metu yra paimamas mėginys dėl galimos onkologinės ligos.

Kadangi onkologiniai pacientai pavėluotai kreipiasi į specialistus, daugumai jų šalinama ne dalis, o visas skrandis. Tad dabar žmonės ne tik gali, bet ir gyvena be skrandžio.

Skrandžio šalinimo operacijos, kai jo vietoje suformuojamas rezervuaras maistui, atliekama pagal keletą metodikų. Kad žmonės, gyvenantys su dirbtiniu skrandžiu, chirurgiškai suformuotu iš jo paties žarnų, neturėtų problemų dėl refliukso, t.y. kad toje talpykloje kuo ilgiau užsibūtų maistas, pats esu patobulinęs vieną iš operacijos metodikų, rezervuarui sukūręs vožtuvą.

Pagal naujausią metodiką Klaipėdos ligoninėje skrandžio operacijos atliktos net 33 pacientams. Žmonės, kuriems buvo pašalintas skrandis, maždaug per pusmetį išmoksta gyventi su dirbtiniu organu; jie gana normaliai maitinasi, tik tuštinasi dažniau.

Naujai sukurtas skrandis neatlieka visų virškinimo funkcijų, tad žmogaus organizmas pasisavina ne visą maistą. Todėl gyvenantieji be skrandžio turi valgyti dažnai ir po nedaug.

P. Loreta norėtų sužinoti, kaip dažnai reikėtų tikrintis krūtis, kad nesusirgtų vėžiu.

Jeigu moterys neturi jokių nusiskundimų ir jeigu jų giminėje niekas nesirgo krūties, gimdos, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžiu, iki 40-ies metų gali nesitikrinti.

Apskritai moterims iki 40-ies rentgenologinis tyrimas, t.y. mamografija, nėra labai informatyvi. Mat jaunoms moterims krūties liaukinis audinys yra gana tankus, todėl galima ir nepastebėti smulkaus darinio.

Moterims, kurioms yra per 40 metų, daugėja riebalinio ir mažėja liaukinio audinio, todėl labai gerai išryškėja patys mažiausi augliukai, net milimetro dydžio.

O nusiskundimų turinčioms moterims iki 35-erių metų rekomenduojama daryti echoskopiją, t.y. ultragarsinį tyrimą. Norėčiau priminti, kad dariniai krūtyse būna ne tik piktybiniai, bet ir gėrybiniai.

Kitame "Sveikatos" priede į skaitytojų klausimus atsakys šeimos gydytoja pediatrė A. MACIENĖ.

Laukiame jūsų klausimų šiandien ir rytoj tel. 411309, 8699 82053 (Jūratė Mazajeva).