Ar galima išvengti hepatito?

Ar galima išvengti hepatito?

Kas žmogaus organizme atsakingas, kad kraujas po kūną tekėtų švarus, išvalytas nuo toksinų ir įvairių cheminių medžiagų? Kepenys. Kas žmogaus organizme sintetina ir kontroliuoja cholesterolio kiekį kraujyje? Kepenys. Kas gamina tulžį, reikalingą suvirškinti maistą? Ir vėl atsakymas toks pats - kepenys. Neatsitiktinai šis organas vadinamas vienu svarbiausių.

Kaip teigia kepenų ligomis sergančių pacientų ir gydytojų asociacijos „Vilties atgaiva“ pirmininkė Teresa Makarevič, kepenis būtina saugoti, kaip ir jos saugo mūsų organizmą. Artėjant pasaulinei hepatito dienai - ji minima gegužės 19-ąją - T.Makarevič pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių serga lėtinėmis kepenų ligomis, ypač virusiniais hepatitais, kurių vienas dažniausių yra hepatitas C.

Anot T.Makarevič, hepatitas skirstomas į kelis tipus. „Hepatitą A - ūmų virusinį kepenų uždegimą, kuriuo dažniausiai užsikrečiama keliaujant po besivystančias šalis, sukelia hepatito A virusas (HAV). Jis į organizmą patenka per užterštą vandenį, užterštus maisto produktus (moliuskus, mišraines, neluptus vaisius, termiškai neapdorotas ir neluptas daržoves, nepasterizuoto pieno produktus, žalią mėsą), užterštas išmatas (pasinaudojus tualetu ir nenusiplovus rankų) ar tiesioginio žmonių kontakto metu (per nesaugius, atsitiktinius lytinius santykius ar perpilant infekuotą kraują). Geriausia apsauga nuo hepatito A - skiepai.

Hepatitu B užsikrečiama nuo hepatito B viruso (HBV), kuris perduodamas per kraują: pastarąjį perpilant (jei donoro kraujas yra infekuotas), darant operacijas, skiepijantis (jei medicininis inventorius yra užkrėstas arba procedūras atliekantis žmogus serga minėta liga), taip pat darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis tais pačiais švirkštais narkotinėms medžiagoms leistis. Šiuo virusu galima užsikrėsti ir buityje - jei artimasis serga ir yra nesilaikoma elementarių higienos taisyklių: naudojamasi tais pačiais dantų šepetukais, skustuvais. Rečiau, bet tokių atvejų irgi pasitaiko, hepatitu B užsikrečiama per nesaugius, atsitiktinius lytinius santykius, ypač jei partnerio lytiniuose organuose yra žaizdelių. Hepatito B išvengti padeda tinkama higiena, apdairumas ir skiepai“, - pasakoja kepenų ligomis sergančių pacientų ir gydytojų asociacijos „Vilties atgaiva“ pirmininkė.

Jos teigimu, viena sudėtingiausių hepatito formų - hepatitas C. Tai bene dažniausia lėtinė kepenų liga, kurią sukelia hepatito C virusas (HCV). Pastarasis išprovokuoja kepenų cirozę ir nepakankamumą. Šiuo virusu užsikrečiama per kraują - rizikos grupei priklauso asmenys, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas, mat iki tol hepatitas C nebuvo diagnozuojamas. Užsikrėsti hepatitu C rizikuoja chirurgai, kraują imančios slaugytojos, taip pat asmenys, kuriems atliekama hemodializė, endoskopiniai tyrimai. Užsikrėsti hepatitu C, kaip ir hepatitu B, galima darant operacijas, skiepijantis (jei medicininis inventorius yra užkrėstas arba procedūras atliekantis žmogus serga minėta liga), taip pat darant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis tais pačiais švirkštais intraveniniams narkotikams leistis. Nesaugūs yra sergančių asmenų artimieji, ypač jei naudojasi tais pačiais higienos reikmenimis. Išvengti šios ligos padeda žinios, tinkama higiena ir apdairumas.

Pasak T.Makarevič, hepatitas diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimus. „Gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti kepenų veiklą, nes daugelio kepenų ligų, tarp jų ir virusinių hepatitų, atveju iš pradžių nejaučiama jokių simptomų. Ilgainiui atsiranda silpnumas, bendras nuovargis, noras pavalgius pagulėti. Pasireiškia komplikacijos: pagelsta oda, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesios“, - tvirtina T.Makarevič.

Kepenų ligomis sergančių pacientų ir gydytojų asociacijos pirmininkė priduria, kad dabar sveikatą, taip pat ir kepenų, stebėti daug paprasčiau nei anksčiau: ne tik tradicinės sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, privatūs subjektai suteikia galimybę pasikonsultuoti, išsitirti ar, esant bėdai, gauti pagalbą ir paramą. Dažnai jų atstovybės yra lengviau pasiekiamos (tiesiog jų daugiau nei ligoninių ar poliklinikų), darbuotojų požiūris ne toks biurokratiškas, o turima informacija įvairiapusiškesnė. „Laikai, kai vienintelis pagalbos ir informacijos šaltinis buvo priskirtas gydytojas, laimė, jau praėjo“, - sako T.Makarevič.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder