Ar lengvas būdas mesti rūkyti - lengvas? (4)

Eksperimentas

"Vakarų ekspresas" toliau ragina skaitytojus mesti rūkyti ir rodo pavyzdį. Perskaitę A. Carro knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" šios žalingos priklausomybės atsikratė jau du mūsų darbuotojai. Kaio sekasi mūsų redaktoriui Gediminui Gudavičiui?

Gediminui - 33-eji. Rūkyti jis pradėjo dar paauglystėje. Rūkė, kaip ir kiti, slapta nuo mokytojų ir tėvų. Bet yla išlenda iš maišo, ir demaskuotam nenuoramai teko iškęsti mamos bei pedagogų skirtas bausmes.

Šis, regis, nekaltas "žaidimas" pamažu virto įpročiu, ir studentaudamas Gediminas jau save laikė tikru rūkaliumi. Tačiau net ir tada stebėjosi, kaip kiti pažįstami prie cigaretės puola tik atsibudę ryte arba net renka nuorūkas, kad numalšintų potraukį.

"Aš noriu rūkau, noriu - ne. Galiu net savaitę nerūkyti, fizinės priklausomybės neturiu", - pasakojo kolega.

Anot jo, jam svarbiau pats rūkymo ritualas, ceremonija, kurios metu jis gali nuraminti protą ir jausmus, susikaupti kūrybai. Prisipažino, jog kartais rūkant gimdavo tikrai geros kūrybinės idėjos.

O jei darbovietėje būtų įrengtas poilsio kambarys, pastatytas treniruoklis - gal rūkymą Gediminas lengvai pakeistų poilsiu jame? "Eičiau ir į poilsio kambarį, ir parūkyti", - nenusileido jis.

Kad Gediminas - nerimtas rūkalius, įrodo ir tai, kad traukiant dūmą jam svarbu komfortiška aplinka. Jis nerūkys, jei tai tenka daryti lauke šaltu oru, o kai buvo priimtas sprendimas uždrausti rūkyti kavinėse - net apsidžiaugė, nes nepakęsdavo ten tvyrojusio cigarečių kvapo.

Pastebėjęs, kad rūkymas apsunkina kvėpavimą, redaktorius lengvai apsieidavo be cigaretės tomis dienomis, kai tekdavo dalyvauti sporto varžybose.

V. Janušonis prisipažino, jog ir pats bene 30 metų rūkė, tačiau darbe apie tai mažai kas žinojo

Kai Gediminas buvo perskaitęs 40 knygos puslapių, jo įpročiai nebuvo pasikeitę.

"Skaitau ir jaučiu, kad knyga - ne man, - pasakojo jis. - Prirašyta baisių dalykų, bet kadangi nesu prasmegęs rūkyme, - sau to nepritaikau. Be to, susidarė įspūdis, kad autorius tuščiažodžiauja, - žodžių daug, apie ką - neaišku. Vis akcentuoja, kad jo būdas mesti rūkyti labai nuostabus, bet kas tai per būdas - neparašo", - pakritikavo autorių "Vakarų ekspreso"redaktorius.

Ar įveikė jis priklausomybę tabakui - skaitykite kitą antradienį.

Kaip atrodys?..

Kaip su rūkymu kovoja uostamiesčio ligoninių vadovai?

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga pasidžiaugė, kad rūko tik nedidelė dalis ligoninės darbuotojų. Pacientų ir pačių darbuotojų labui griežtai draudžiama rūkyti ligoninės patalpose. Tiems pacientams, kurie neparūkę negali gyventi, sudaryta galimybė patraukti dūmą vidiniame ligoninės kiemelyje. Tačiau jie informuojami, kad ligos paūmėjimo metu rūkyti negalima.

Rūkantys darbuotojai, sakė vadovas, darbe ištveria neparūkę. "Kaip atrodys, jei kiemelyje šalia pacientų rūkys daktaras baltu chalatu?"- stebėjosi J. Sąlyga.

Kaimynystėje esančioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje galioja ta pati tvarka: įstaigos viduje rūkyti draudžiama. Vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio manymu, rūko gal tik 10 proc. darbuotojų, bet rūkančių kiemelyje jų nepastebi. Vadovas prisipažįsta, jog ir pats bene 30 metų rūkydavo, nors darbe apie tai mažai kas žinojo. Dabar jau 12 metų, kai šios mediko įvaizdžiui kenkiančios priklausomybės yra atsikratęs.

R. Sakalauskas "Vakarų ekspresui" pažadėjo, jog artimiausiu metu rūkyti tikrai mes

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pasidžiaugė, jog ligoninėje vis daugiau medikų meta rūkyti. Iš 1000 darbuotojų šiuo metu rūko kokie 30-50. Jo manymu, tą tendenciją nulėmė pernelyg intensyvus darbo ritmas, tai, kad įstaigoje nėra rūkymui pritaikytų patalpų, kad šis įprotis nesuderinamas su mediko įvaizdžiu.

R. Sakalauskas neslėpė, kad jis vis dar tebėra tarp tų, kurie retkarčiais užsirūko. Žinoma, ne ligoninės viduje.

Jis pradėjo rūkyti studijų metais, gindamasis nuo streso, kai reikėjo laikyti sunkius egzaminus. Tai tapo įpročiu ir cigaretė rankoje atsirasdavo ne tik streso, bet ir sėkmės įgyvendinus kokį sumanymą situacijoje.

Nors vadovas kartais išbūna neparūkęs kelias dienas, bet galutinai mesti iki šiol nepasiryžo.

"Silpnavalis esu, negaliu peržengti ribos, už kurios - visiško nerūkymo zona", - pakritikavo save vyriausiasis gydytojas.

Tačiau vadovas "Vakarų ekspresui" pažadėjo, jog artimiausiu metu rūkyti tikrai mes.

"Rūkantis gydytojas - sunkesnis pacientas"

Aurelijus VERYGA, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Europos rūkymo prevencijos tinklo atstovas Lietuvoje ir valdybos narys.

Jei žmogus rūko nereguliariai, gali kelias dienas nerūkyti, vis tiek jis priklausomas nuo nikotino. Tik ta priklausomybė labiau psichologinė nei fizinė. Reikia aiškintis, kas su jais darosi. Vieniems reikia paties rūkymo proceso, ritualo, pvz., jie mėgsta rūkyti gerdami kavą, kitaip neskanu.

Tie, kurie nejaučia fizinio potraukio ar nėra socialiniai rūkaliai (daug rūkantys kompanijose), neretai būna hedonistai, t.y. rūkymas jiems teikia malonumą. Šitie retai ieško pagalbos, nenori jos, nes rūkyti malonu. Vis dėlto tai yra narkotinė medžiaga.

Ar padeda mesti rūkyti cigaretės be nikotino? Nekenksmingų cigarečių nėra. Buvo atsiradusios žolinės cigaretės. Jei žmonės iš jų arbatą darytų, gal ir gerai būtų. Kadangi jos rūkomos, degdamos jos, nesvarbu, ar dega šalpusniai, ar mėtos, vis tiek gaminasi degimo produktai: smalkės bei kitos toksinės medžiagos, kurias žmogus sukvėpuoja. Tik tiek, kad tose cigaretėse nėra nikotino, kuris palaiko priklausomybę.

Stebuklingų būdų mesti rūkyti nėra, vieniems padeda relaksacija, autogeninė treniruotė, gali padėti sportavimas, aplinkos pakeitimas. Tiems, kuriuos rūkymas stimuliuoja darbe, kurie darbe negali neparūkę susikaupti, geriau mesti per atostogas, kai nėra tokios įtampos.

Rūkymas - liga, todėl rūkantys gydytojai - irgi pacientai, net sunkesni. Mat jiems mesti dar sunkiau, nes jų gynybos mechanizmai sudėtingesni: ką gali žinoti gydytojas, niekada neišmąstys žmogus, kuris tų žinių neturi.

Genovaitė PRIVEDIENĖ