Atsėlina peršalimo ligos

Lietuvoje vis daugiau žmonių į lovą guldo gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 46-ąją metų savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ŪVKTI, palyginus su 45-ąja metų savaite, padidėjo. 10 tūkst. penkių didžiųjų Lietuvos miestų
 gyventojų teko 38,9 ligos atvejo. 

Mažiausiai sergančiųjų buvo Vilniuje - 1 549 sostinės gyventojai susirgo ŪVKTI sukeltomis ligomis ir vienas gripu. 10 tūkst. vilniečių teko 27,9 ligos atvejo. Santykinai neatspariausi buvo šiauliečiai - Šiauliuose ŪVKTI sukeltomis ligomis susirgo 646 gyventojai. 10 tūkst. šiauliečių statistiškai teko 50,3 sergančiojo.

Pasak specialistų, gripas dažnai tapatinamas su paprastu peršalimu ar kitų virusų sukeliamomis ligomis, todėl dažnai manoma, kad gripas lengva liga. Nors gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau šias ligas sukelia skirtingi virusai, o pasireiškiantys simptomai bei ligos baigtis taip pat skiriasi.

Gripas - tai virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei pasireiškianti staigia pradžia, lydima karščiavimo, galvos, raumenų skausmo bei kosulio, gerklės skausmo, kvėpavimo sutrikimo, slogos. Gripas skiriasi nuo kitų ŪVKTI tuo, kad sukelia sunkias komplikacijas.

Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio šalyse, esančiose šiaurėje, šiomis ligomis dažniau sergama žiemos sezoną. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių - ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Gripas viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis sergamumas. Šios ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas, ypač žmonėms, vyresniems nei 65 metų ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Vienintelė efektyvi gripo profilaktikos priemonė- skiepai. Vakcinacijos pagrindinis tikslas yra apsaugoti visus asmenis, o ypač rizikos grupių asmenis, nuo gripo sukeliamų komplikacijų.

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais iki prasidedant gripo pakilimo laikotarpiui - rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Gripo vakcinų sudėtis kiekvienais metais yra keičiama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Kadangi gripo sezono metu gali cirkuliuoti du ar daugiau gripo virusų, gaminamos vakcinos, kurių sudėtyje yra trys antigenai: A (H1N1) tipo, A (H3N2) tipo ir B tipo gripo virusų antigenai.

Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po kelių dienų.

Eltos inf.