Atsilikimo šaknys - skubotos reformos, nepasverti sprendimai

Sveikatos apsauga

Neseniai nepriklausomų ekspertų paskelbta žinia, esą Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvumas žemiausias Europos Sąjungoje, nustebino uostamiesčio medikus.

Kaip jie patys vertina mūsų sveikatos apsaugos lygį? Kokiais pasiekimais galime pasigirti, kokiose srityse nuo kaimynų atsiliekame?


"Paslaugos - ne prastesnės"


"Gal aš, kaip psichiatras, pernelyg įtarus, bet man kilo mintis, ar toks žemas vertinimas nepadarytas sąmoningai, norint sumažinti mūsų konkurencingumą, - stebėjosi Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis. - Mūsų medicinos paslaugos daug pigesnės, prieinamesnės ir ne prastesnės nei kai kuriose kitose Europos šalyse. Todėl kai kurie užsieniečiai atvyksta čia gydytis."


"Mes turim daug pažangesnę pagalbos priklausomiems asmenims sistemą nei estai ar latviai, - lygina pašnekovas. - Nors ši pagalbos sistema šlubuoja ir išgyvena krizę, bet Lietuvoje visi priklausomi žmonės - draustieji ir nedraustieji - pagalbą gauna. Estijoje ir Latvijoje neapdraustieji liko už borto".


Psichiatro žvilgsniu, per 10 metų Lietuvoje padarytas didelis žingsnis organizuojant ir pirminę psichikos sveikatos priežiūrą. Tačiau trūkumų esą daug. "Kai ką kopijavom pagal užsienį neįvertinę mūsų sąlygų. Kai kur įvyko tikra revoliucija, bet, manau, reformos turėjo vykti lėčiau, sveikatos priežiūra vystoma konkurencijos būdu".


Jis pripažino, jog skubotos permainos pirminę ir specializuotą pagalbą padarė sunkiau prieinamą, padidino eiles pas specialistus.


"Kartojamos kitų klaidos"


"Teko daug kur Europoje lankytis, tikrai nepasakyčiau, kad pas mus sveikatos priežiūra neefektyviausia", - sakė daugiausia pacientų turinčios Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė.


Tačiau gydytoja sutinka, kad trūkumų Lietuvos sveikatos apsaugoje labai daug; kai kuriose srityse, kaip pirminėje vaikų sveikatos priežiūroje, kartojamos kitų šalių klaidos.


Sveikatos apsaugos ministerijos sumanymą 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros perleisti privatiems centrams L. Jankauskienė vertina neigiamai. "Šis procesas neturėtų būti priverstinis, - mano ji. - Jis turi vykti savaime. Juk ne visi privatininkai nori ir sugeba organizuoti sveikatos priežiūrą."


Vyriausioji gydytoja manytų, jog viena svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros reformos klaidų - kad ministerija nesuvienodina reformos krypties - nėra bendros pirminės sveikatos priežiūros linijos, vieno jos modelio, reforma vykdoma "individualiai vos ne kiekvienoje įstaigoje, kiekviename mieste".


"Vyksta reformos reforma"


"Gal kai kuriose sveikatos priežiūros srityse užimame paskutinę vietą, bet kad apskritai užimame paskutinę - tikrai nesutinku, - savo nuomonę išsakė Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. - Pas mus pacientai gydomi tais pačiais medikamentais, kaip visi europiečiai, jų reikmėms naudojama gera diagnostikos įranga, dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai."


Kiek labiau esą nuskriausti rajonų gyventojai, bet medicinos pagalba tapo labiau prieinama ir jiems - užuot važiavę specialistų pagalbos į Vilnių ir Kauną, ne prastesnę pagalbą šiandien jie gauną ir uostamiestyje.


Vienas didžiausių trūkumų, anot J. Sąlygos, - kad dauguma sveikatos apsaugai skiriamų lėšų nusėda dviejuose dideliuose medicinos centruose Vilniuje ir Kaune, o kiti regionai pamirštami.


Be to, nuolat stiprinant ir remiant pirminę sveikatos priežiūrą, stacionarinių pacientų nemažėja. "Šeimos gydytojai net esant nedidelei problemai siunčia pacientą į stacionarą ir ne visuomet atlieka reikalingus tyrimus. Taip stacionarai apkraunami, - sakė gydytojas. - Principas, kad kuo mažiau gydysi pacientų, tuo daugiau bus skirta lėšų - tikrai nepagrįstas ir nepateisinamas. Gal taip skatinamos mažiau guldyti rajonų ligoninės - neretai iš jų gauname apleistus pacientus, reikalingus ypač brangaus gydymo. Todėl rajonuose gal ir reikėtų kai kurias lovas perprofiliuoti į slaugos, bet miestų ligoninėse tikrai nebereikia mažinti lovų skaičių".


"Sveikatos apsaugai turėtume skirti kiek numatyta - 5 proc. bendrojo vidaus produkto, stiprinti ir vystyti kitus nepriklausomybės pradžioje numatytus prioritetus. Blogai, kad pas mus jau vyksta reformos reforma", - mintimis dalijosi vyriausiasis gydytojas ir apgailestavo, kad geri specialistai išvyksta iš Lietuvos, nes nėra pakankamai vertinami.


Genovaitė PRIVEDIENĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder