Atšilus apsinuodijimų sąrašas ilgėja

Sezono pavojai

Apsinuodijimai alkoholiu, jo surogatais ir medikamentais vyrauja visus metus. Tačiau atšilę orai koreguoja ir apsinuodijimų sąrašą.

Pasak Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Ramunės Rutkauskaitės, pernai Lietuvoje į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimo buvo stacionarizuota daugiau nei 17 000 asmenų - tūkstančiu daugiau nei užpernai.

Pavasario ir vasaros sezonu padaugėja apsinuodijimų sodininkystės bei daržininkystės priemonėmis, atsiranda žmonių, kuriems įkanda gyvatės, įgelia bitės, širšės ir kraujasiurbiai vabzdžiai.

Žmonės savo soduose, daržuose vartoja vis daugiau įvairių medžiagų: trąšų, pesticidų, preparatų, skirtų kenkėjams naikinti. Daugelio jų sudėtyje yra medžiagų, kurių net keli gramai gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus ar net mirtį.

2005 m. Lietuvoje pesticidais (insekticidais, herbicidais, fungicidais ir kt.) apsinuodijo 75 žmonės. Dažniausiai nukenčia vaikai arba žmonės, nesilaikę instrukcijų nurodymų: neteisingai ruošė preparatus, nesinaudojo asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir pan.

Apsaugos priemonės gali ir pakenkti

Atšilus orams dažnas renkasi poilsį gamtoje. Anot R. Rutkauskaitės, čia slypi dvigubas pavojus, tuo labiau kad į tokias išvykas dažnai pasiimami ir vaikai.

Pirmasis pavojus susijęs su nuodingais gyviais: kraujasiurbiais vabzdžiais, bitėmis, širšėmis, gyvatėmis, antrasis - su neteisingai vartojamomis apsaugos nuo vabzdžių priemonėmis.

Biuro vedėja paaiškino, kad daugelyje repelentų - mašalams ir uodams atbaidyti skirtų preparatų - yra stipriai ne tik vabzdžių, bet ir žmogaus sveikatą veikiančių medžiagų.

Jautriausi joms yra vaikai. Prisikvėpavusiems tokių preparatų mažyliams gali atsirasti centrinės nervų sistemos, kepenų funkcijos sutrikimai. Tad vaikams reikėtų vartoti vaikiškus repelentus, nes jų koncentracija mažesnė.

Priemonę reikėtų purkšti ne ant odos, o ant drabužių. R. Rutkauskaitė įspėjo, kad tėvai jokiu būdu nebandytų priemonės pripurkšti į kūdikio vežimėlį.

Pasitaikė atvejų, kai namuose panaudojus repelentų ir nakčiai neišvėdinus kambario ten miegojusiems vaikams prireikė medikų pagalbos.

Vabzdžių pavojus

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro atstovė priminė, kad kenksmingi gali būti ir vabzdžių įgėlimai.

Kraujasiurbiai vabzdžiai įkandimo vietoje suleidžia medžiagų, lengvinančių kraujo siurbimą. Jos stabdo kraujo krešėjimą, išplečia kraujagysles, spartina kraujo pritekėjimą.

Vabzdžių nuodai sukelia vietinę alerginę reakciją, kuri yra gydoma antihistamininiais tepalais.

Vabzdžių įgėlimai daug pavojingesni alergiškam žmogui. Įgėlus bitei ar širšei nealergiškam žmogui taip pat vystosi vietinė audinių reakcija: skausmas, patinimas. Dažniausiai šie simptomai ir be gydymo praeina jau po kelių valandų.

Pavasarį gyvatės pavojingesnės

Per praėjusius porą metų padaugėjo žmonių, kuriems įkando gyvatė. Pernai Lietuvoje jų buvo daugiau nei 60.

Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė - angis. Apsinuodijimo eiga priklauso nuo nuodų kiekio bei jų koncentracijos, įkandimo vietos, bendros paciento organizmo būklės.

Anot R. Rutkauskaitės, kadangi šiais metais pavasaris vėluoja, tad vėluoja ir gyvačių įgėlimai. Pirmieji tokie atvejai užregistruoti gegužės, o ne kaip įprastai kovo - balandžio mėnesiais.

Pirmieji gyvačių įgėlimai yra pavojingesni, nes po žiemos ji turi daugiau nuodų, o ir patys nuodai yra didesnės koncentracijos.

Gyvačių nuodai stipriau veikia vaikus ir pagyvenusius žmones. Įkandus gyvatei jokiu būdu negalima vaikytis "prasikaltusios" gyvatės, užveržti aukščiau įkandimo vietos, dezinfekuoti įkandimo vietos degtine, benzinu ar kokiais nors organizmo skysčiais, čiulpti nuodus.

"Jei jau taip atsitiko, kad jums įkando angis - nusiraminkite, ramiai laikykite įkąstą galūnę ir vykite į artimiausią gydymo įstaigą", - patarė vedėja.

Lietuvoje yra priešnuodžių, vartojamų įkandus gyvatei. Šie priešnuodžiai palengvina apsinuodijimo eigą ir sumažina komplikacijų riziką.

Sandra LUKOŠIŪTĖ