Pokyčiai
Vos dvejus metus vadovavęs Klaipėdos priklausomybės ligų centrui postą paliko vaikų psichiatras vilnietis Linas Slušnys. Pakalbėjome su juo.
Tik laimėjęs šį postą "Vakarų ekspresui" pareiškėte, jog Klaipėdoje užsisėdėti nežadate. Bet kas gi sąlygojo jūsų apsiprendimą palikti postą?
Vilniuje liko žmona ir vaikai. Jie turėjo derintis prie mano buvimo čia. Atėjęs, tiesa, pasakiau, kad vadovą reikia keisti kas dvejus metus. Tai lyg save ir užprogramavau...
Kita vertus, laikausi savo principo - nesilaikyti įsikibus kėdės. Jei kam nors kas nors atrodo ne taip, tada reikia kažką keisti. Ir keiti.
O pagrindinis išėjimo motyvas - kovo mėnesį buvo sumažintas atlyginimas, priežasčių neišgirdau. Kiek? Nuo 3 900 iki 2600 litų. Už tokį atlyginimą, kokį gauna vairuotojai, dirbti neapsimoka. Jaučiuosi turįs geresnę kvalifikaciją, greit turėsiu du aukštojo mokslo diplomus.
Įteikdamas pareiškimą dėl išėjimo tarsi pasitikrinau mandatą. Jei apskrities viršininkas būtų manęs, kad mano darbai verti, kad likčiau, būčiau dar metams likęs, veiklos idėjų turėjau. Bet darėsi sunku, kartais su steigėju nesusikalbėdavom dėl finansų, galop pavaduotoja padarė klaidą. Nors nėra jokio turto iššvaistymo, gali būti virtinė tikrinimų... Bet nieko nevogiau, neplėšiau, tad išeinu ramiai. O neklysta tas, kas nedirba.
Girdėjau, centro darbuotojai net raštus rašė, jus palaikydami...
Jaučiu atsakomybę prieš darbuotojus - kad ne viską padariau, o jie manim tikėjo. Buvo graudu matyti jų reakciją, ašaras. "Mums jūsų reikia", - sakė. Tada pagalvojau, - juokiasi, - gal ir gerai, kad išeinu. Gavau tiek gerų emocijų iš darbuotojų.
Nepykstu ir ant tų, kurie padarė klaidų. Tik atėjęs į įstaigą pasakiau: "Žmonės, aš nesiruošiu jums sėdėti ant galvos, jūsų parašai, darbai ir žinojimas yra įrodymas. Jei neaišku - klauskite, jūsų klaida yra mano klaida, už kurią aš atsakysiu".
Žinau, kad kai kas labai blogai jaučiasi, nes žino, kodėl išėjau. Bet nepykstu ant to žmogaus. Pats esu kaltas, juk galėjau pakontroliuoti, pažiūrėti, gal per daug pasitikėjau.
Dar girdėjau, kad reikia mažiau atvirai kalbėti, nes tuo nepatinku apskrityje. Bet esu lietuvis, esu Lietuvoj tarp lietuvių ir galiu kalbėti, kaip noriu, kiek noriu ir kada noriu. Jei tik manęs kas klausia.
Tik pradėjęs eiti pareigas sumažinote etatus, kreipėtės į teismą, kad išieškotų skolas iš kitos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos. Ar neįgijote priešų?
Kitaip nebuvo galima pasielgti. O gandų, ar patinku kam, ar ne, ar gražus esu, ar ne, nesiklausau. Tai buvo privalomi žingsniai.
Vienintelė mano problema - gal per mažai bendravau su kolegomis vyriausiaisiais gydytojais. Bet galiu pasiteisint laiko stoka - visus dvejus metus intensyviai mokiausi universitete tarptautinės vadybos, bendravau su šeima. Tai šiame etape buvo prioritetas.
Atvirai ir garsiai kalbėjote apie kadrų krizę, per menkus atlyginimus. Ar pavyko ko nors pasiekti?
Pasiekiau to, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau rūpinasi šiais klausimais, sudarytos dvi darbo grupės problemoms spręsti. Pasiekta, kad apie problemas labai rimtai kalbama. Pasiekiau įrodydamas, kad ši ligoninė turi teisę egzistuoti savarankiškai. Gal baigsis kalbos apie mistinius prijungimus. Prijungimas prie ligonių kasų, t.t. įstaigą padaryti viešąją, o ne biudžetinę, teoriškai įmanomas, bet sklandžiai tai padaryti valstybei būtų pernelyg sudėtinga. Tikiuosi, kad po kiek laiko šios įstaigos gaus dvigubą finansavimą. Šito dar nepadariau. Nepasiekiau, kad būtų pradėtas statyti naujas centras. Man buvo gėda, kai atvažiuodavo svečiai iš užsienio ir reikėjo lipti per penkis aukštus su nutriušusiais laiptais, išdaužytais langais.
Kita vertus, turiu kuo pasidžiaugti. Praeitais metais priklausomybę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų gydėsi tik penki vaikai. O šiemet - jau net 20. Siekiau, kad vaikai gydytųsi, ir atskirame skyriuje. Labiausiai ir gaila, kad ši sritis bus apleista.
Nepaisant visko, išsivežu iš Klaipėdos tokį bagažą, kokio Vilniuje nebūčiau gavęs. Tai santykiai su darbuotojais, kurie mane priėmė sąžiningai ir gražiai dirbo. Santykiai yra tokie svarbūs, kad kartais atlyginimas tampa antraeiliu dalyku.
Kitas dalykas, kurį gavau eidamas vadovo pareigas, - per "Lions" klubų asociaciją Lietuvoje diegiama amerikiečių prevencijos programa paaugliams. Jos neapleisiu, nuo liepos 1-osios būsiu šios programos koordinatorius. Turiu viziją, kaip tą programą vystyti, visokių idėjų, net steigti tėvų mokyklą, kurioje būtų mokoma, kaip gyventi, dirbti, bendrauti su paaugliais. Tai programa, skirta paauglių tėvams, mokykloms, su visu rinkodaros paketu, marketingo planu, kaip vaiką nuvesti iki suaugusiojo amžiaus, kaip išmokyti įveikti krizes. Pagal šią programą jau yra apmokytos ir dirba 6 uostamiesčio mokyklos.
Dar vienas atradimas - žiniasklaidos dėmesys. Kai pradėjau čia dirbti, išgirdau, kad čia žurnalistai yra tie žmonės, kurie visada ieško blogybių. Bet aš jų niekada nebijojau. Jei žurnalistas rašo blogai, vadinasi, yra blogai. Tas dėmesys kartais net stebino. Man tai yra turtas.
Ką planuojate veikti ateityje?
Svarbiausia - "Lions" projektas. Darbo labai daug. O kas toliau - dar nežinau. Bet jau sulaukiau kelių pasiūlymų iš sostinės ir jie nesusiję su sveikatos sistema. O politikai dar esu per jaunas.
O išvykdamas turiu pasakyti, kad Klaipėdoje jaučiausi gerai, žmonės mane palaikė. Tai yra daug.
Komentaras
"Korektiškai padėkojom už darbą"
Komentuoja Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Gydytojo tarnybos vedėjas Valdemaras Anužis
Ar tiesa, kad L. Slušniui buvo sumažintas atlyginimas, dėl kurio jis paliko vadovo postą?
Nemažas buvo jo atlyginimas, įskaitant visas programas. Už mano du ar tris kartus didesnis. Mes nesiekėme jokio sumažinimo. Gal kokį mėnesį jam nebuvo skirtas priedas, bet jis net neinformavo. Ne ta jo išėjimo priežastis. Yra kitos priežastys, kurios aptartos su juo dalyvaujant apskrities viršininkui. Mes korektiškai padėkojom jam už darbą. Kad jis išeina, mes nematom jokios tragedijos, tai yra jo apsisprendimas, o mūsų teisė ir pareiga tenkinti prašymą.
Kiek pagrįstos kalbos, kad apskrities viršininko administracija nustatė Priklausomybės ligų centre tam tikrą buhalterinę klaidą, paskatinusią atsisveikinti su buvusiu vadovu?
Yra patikrinimo aktas, dar iki galo nesutvarkytas, nes pavaduotoja ūkio reikalams iškart pasiėmė nedarbingumo lapelį, po to atostogas, ir negalėjome gauti jos parašo. Bet aktą įteikėme ligoninei. Ten kalbama ne apie apsirikimą. Galima daryti prielaidą, kad kai kurie nusižengimai valdant įstaigos turtą padaryti sąmoningai. Bet mes konstatavom faktą, o atskirų asmenų atsakomybę, kaltės laipsnį nustatys komisija, sudaryta apskrities viršininko įsakymu. Skaičiai pakankamai įspūdingi.
Genovaitė PRIVEDIENĖ

Rašyti komentarą