Avarijų priežastis - vaistai

Svarbu žinoti

Visi žinome, kad kai kurie vartojami medikamentai lėtina reakciją. Kokių vaistų geriau nevartoti sėdantis prie automobilio vairo?

Vokiečių tyrėjai išsiaiškino, jog kas ketvirtos-penktos avarijos priežastis - vaistai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose skelbiama, jog kas dešimtas kelių eismo taisyklių pažeidėjas avariją padarė po to, kai išgėrė vaistų.

Dėl to užsienio medikai farmacijos koncernų valdytojams siūlo ant vaistų pakuotės žymėti simbolį, įspėjantį vairuotojus apie jo keliamą pašalinį nepageidaujamą efektą.

"Rizikingiausi"

"Rizikingiausi" vaistai tie, kurie mažina reakcijos greitį ir judesių koordinaciją. Šie vaistai klastingi tuo, kad išgėrus vakare poveikis gali pasireikšti tik kitą rytą.

Ryškiausią poveikį psichikai turi vadinamieji psichotropiniai preparatai. Jiems priskiriami migdomieji - imovanas, ivadalis, donormilas, fenobarbitalis.

Pavojingi ir trankviliantai - tazepamas, nozepamas, fenazepamas, rudotelis, relaniumas, eleniumas, seduksenas, nitrazepamas, sibazonas, valiumas. Šie preparatai, mažinantys baimę, nerimą, įtampą, kartu lėtina reakciją ir migdo.

Daugelio kitų psichotropinių vaistų migdantis poveikis nėra pagrindinis. Tačiau jie gali paveikti psichiką ir elgseną. Todėl juos vartojančio žmogaus elgesys gali būti nenuspėjamas. Labai stipriai psichines reakcijas lėtina tegretolis, finlepsinas, aminazinas, sonapaksas, tizercinas, neuleptilis, eglonilis, triftazinas.

Ne tokie jau nekalti

Vairuotojams pavojingi ir kai kurie antidepresantai, ypač amitriptilinas ir imipraminas. Nauji šios grupės preparatai - prozakas, paksilas, koaksilas ir panašūs - judesių koordinaciąj paveikia mažiau. Tačiau ir juos vartojant vairuoti reikėtų atsargiau.

Nervų sistemą gali paveikti senos kartos antialerginės priemonės - dimedrolis, suprastinas, tavegilis, pipolfenas. Daugelis jų pasižymi migdančiu efektu. Jie ryškiai sumažina sugebėjimą koncentruoti dėmesį ir sukelia reakcijos sulėtėjimą. Be to, šie medikamnetai gali sukelti nuovargio ir vangumo pojūtį. Tai pavojinga kelyje.

Galvos smegenis paveikia ir skausmą malšinantys preparatai, kaip tramalis, tramadolas, ketorolas, ketanovas, pentalginas, sedalginas, solpafleksas, solpadeinas.

Kai kurie akių ligų gydytojų paskirti vaistai, kaip atropinas, gali sumenkinti regėjimo ryškumą.

Skaitykime instrukciją

Nenuspėjamą poveikį reakcijos greičiui gali turėti ir be recepto parduodami vaistai, kuriuos perkame patarti draugų ar vaistininko. Deja, ne visi skaito vaisto vartojimo instrukciją. Šio neatsakingumo padariniai gali būti liūdni.

Pavojinga sėsti prie vairo net išgėrus paprasčiausių vaistų nuo peršalimo. Šiuose preparatuose yra antialerginių ir kitų komponentų, sukeliančių mieguistumą.

Tokie nekalti atrodo vaistai, kuriuose yra kodeino, malšinančio kosulį. Tačiau medicinos statistika teigia, kad apie 10 proc. juos vartojančių žmonių tampa mažiau dėmesingi, greičiau pavargsta. Sulėtėja jų reakcija. Kodeino yra kodterpine, kodelake ir daugelyje kitų komnpleksinių vaistų nuo peršalimo ir kosulio. Taigi vairuotojams geriau gydytis naminėmis priemonėmis - medumi, ramunėlių, čiobrelių ar kitų vaistažolių arbatomis.

Sėdintiems prie vairo nerekomenduojama vartoti ir kai kurių diarėją stabdančių vaistų - imodiumo, loperamido. Šie preparatai slopina nervų sistemą. Panašiu efektu pasižymi preparatai, kuriuose yra metoklopramido, reglano, cerukalio, dažnai vartojamų pykinimui mažinti.

Ką gi daryti?

Kaipgi elgtis, jei vairuotojas serga alergija arba jam gydytis būtini psichotropiniai vaistai? Tokiais atvejais prašykime, kad gydytojas išrašytų šiuo požiūriu saugių vaistų. Tokių yra.

O jei neįmanoma apsieiti be psichotropinių preparatų - juos vartojant reikėtų atsisakyti vairavimo. Be to, reikia pažymėti, kad net tokios raminančios žolės kaip valerijonas, sukatžolė, bijūnas, melisa gali sulėtinti judėjimo ir psichines reakcijas. Todėl net pavartojus arbatas ar tabletes, į kurių sudėtį įeina šie augalai, sėstis prie vairo galima tik po 12 valandų.

Slopinantį efektą gali turėti ir kai kurie vaistai, geriami nuo hipertonijos. Pirmiausia tie, kurie veikia centrinę nervų sistemą - rezerpinas ir preparatai, į kurių sudėtį jis įeina, - adelfanas, kristepinas, trirezidas K, brinerdinas. Ne mažiau pavojingi klofelinas ir dopegitas.

Psichiką gali paveikti ir vadinamieji betablokatoriai. Pavyzdžiui, anaprilinas, metoprololis ir kiti, išleidžiami įvairiais pavadinimais. Šios grupės preparatai vartojami ne vien nuo hipertonijos, bet ir nuo aritmijos, išeminės širdies ligos. Jų poveikis pacientui gali būti nevienodas ir juos geriant geriau nevairuoti.

Psichines reakcijas slopinantį poveikį turi net raminančios žolės valerijonas, bijūnas, sukatžolė bei melisa.

Jei apsieiti be psichotropinių preparatų neįmanoma - juos pavartojus automobilio geriau nevairuoti

Pagal užsienio spaudą