Pasak Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų gydytojos gastroenterologės Aridos Buivydienės, ligoniai, kuriems dėl virusinių hepatitų išsivysto kepenų cirozė, išlieka pagrindiniai pacientai, kuriems ilgainiui prireikia persodinti kepenis. Dauguma jų - žmonės, davę kraujo prieš 20 ir daugiau metų ar gavę donorų kraujo. Būtent šiuos žmones medikai ragina nedelsiant pasitikrinti ir užbėgti už akių sunkioms pasekmėms.
„Visad akcentuoju: hepatito C virusas vadinamas tyliuoju žudiku - ilgą laiką jis žaloja kepenis, nesukeldamas jokių simptomų. Žmogus jaučiasi visiškai sveikas, todėl į medikus nesikreipia, o liga lėtai progresuoja. Dažnai ji nustatoma atsitiktinai ir jau gerokai pažengusi, kai pasireiškia komplikacijos ir kepenys būna gerokai pažeistos, - teigia gydytoja. - O hepatitą C būtina diagnozuoti kuo anksčiau, nes jo negydant 80-90 proc. žmonių liga progresuoja ir vystosi lėtinės kepenų ligos - kepenų cirozė ar kepenų vėžys“.
Šaltinis - užkrėstas kraujas
Manoma, kad Lietuvoje hepatitu užsikrėtę maždaug 2 proc. šalies gyventojų. 1993 m. Lietuvoje hepatitu C buvo užsikrėtę net 85 proc. plazmos donorų. Hepatito C paplitimas tarp mūsų šalies donorų yra daug kartų didesnis negu kitose Europos šalyse: 17 kartų didesnis negu kaimynėje Lenkijoje, 95 kartus didesnis negu Italijoje arba Ispanijoje ir net 375 kartus didesnis negu Vokietijoje. Tačiau net trečdalis visų sergančiųjų B ir C hepatito virusais Lietuvoje apie savo ligą nežino.
Į hepatito rizikos grupę visų pirma patenka asmenys, kuriems iki 1992 m. darytos didesnės operacijos, perpiltas kraujas, plazma ar kiti kraujo produktai, taip pat buvę kraujo donorais. Virusu gali būti užsikrėtę ir tie, kuriems buvo atliktos transplantacijos, nes iki to laiko gydymo įstaigose esanti medicinos aparatūra negalėjo garantuoti idealių sterilumo sąlygų. Rizikos grupei priklauso hemodializuoti pacientai ir hemodializės skyrių personalas, žmonės, turintys nesaugių lytinių santykių.
Iki 1993 m. kraujas dažnai būdavo perpilamas gimdyvėms po cezario pjūvio arba sergančioms mažakraujyste. Net sunkia meningito forma sergantiems kūdikiams kaip vienas iš gydymo būdų būdavo taikomas šviežios šaldytos kraujo plazmos perpylimas. Taigi, gelbstint žmogaus gyvybę, su donorų krauju į organizmą patekdavo infekcija.
Nuo 1993 m. visuose kraujo centruose buvo įdiegtos diagnostikos sistemos, donorų kraujas tiriamas dėl hepatito C, tad šiandien rizika užsikrėsti šia infekcija per medicinines manipuliacijas labai menka.
Virusą įmanoma įveikti
Dabar jau yra galimybių hepatito C virusą įveikti ir hepatito sukeltą kepenų pakenkimą sustabdyti. Priklausomai nuo viruso rūšies ir jo masto, skiriamas antivirusinis gydymas, jis trunka 6-12 mėnesių. Sunkiausiai gydymui pasiduoda pirmojo genotipo hepatito C virusas - pasveiksta apie 50-55 proc. juo užsikrėtusių žmonių. Iš užsikrėtusiųjų antro ar trečio tipo virusu pasveiksta apie 70-75 proc. pacientų.
Net jeigu ir nepavyksta visiškai viruso įveikti, pašalinti jo iš organizmo, gydymas sumažina viruso kiekį kepenyse, jį nuslopina ir sulėtina ligos progresavimą, infekuotų žmonių išgyvenamumas pailgėja.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad hepatito C virusas ar jo apykaitos produktai gali paveikti smegenų ląsteles ir sukelti depresiją. Tarp hepatito virusu infekuotų žmonių net 70 proc. serga depresija, bendroje populiacijoje - apie 10 proc. Taigi, infekcija gali labai smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Išgydžius tokį žmogų nuo hepatito C, nebelieka ir depresijos, nes eliminuojamas ją provokuojantis veiksnys.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą