"Būti darbo fanatiku nėra normalu"

Emigrantai

Ketvirtus metus Anglijos Kornvalio karališkojoje ligoninėje kardiologu konsultantu dirbantis Audrius Šimaitis, buvęs Jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas, į Lietuvą grįžta dukart per metus. Per vasaros atostogas pasikalbėjome.

Ar galime tikėtis, kad grįšite dirbti atgal į Lietuvą?

Bent kol kas to daryti nežadu. Kodėl? Kadangi per tuos trejus metus, kai esu išvykęs, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje beveik niekas nepasikeitė. Tik tiek, kad pasikeitė rezidentų darbo sąlygos ir šiek tiek pakilo medikų atlyginimai.

Visą laiką seku, kas vyksta gimtojoje šalyje, ir stengiuosi prisidėti prie gerų procesų iniciatyvos. Net ir laiko tam turiu daugiau nei turėjau dirbdamas Lietuvoje. Kartais, - juokiasi, - apie tai, kas čia vyksta, žinau geriau nei čia dirbantys kolegos.

Lietuvos medikai verčiasi per galvas, kad įtiktų pacientams ir užsidirbtų pinigų pragyvenimui. Kaip yra Anglijoje?

Pagal Lietuvos analogus, dirbu Kornvalio ligoninėje 1,2 etato. Iš to laiko operacinėse, palatose, ambulatoriškai priiminėdamas ligonius simboliškai praleidžiu tris darbo dienas, o tiksliau - šešis pusdienius. Visa diena pagal kontraktą numatyta dokumentacijos tvarkymui, dar viena skirta asmeniniam tobulėjimui. Taigi užtenka laiko ir medicininei literatūrai paskaityti, nereikia to daryti naktimis.

Lietuvoje gydytojų darbo sąlygos liko sovietinio tipo, mažai kas pasikeitė. Jungtinėje Karalystėje gydytojų atlyginimas 4 ar 5 kartus viršija šalies vidurkį. Lietuvoje jie uždirba tik vidurkį. Be to, mano kontraktas automatiškai yra gyvybės draudimas man ir šeimos nariams, sudarytos puikios sąlygos kaupti pensiją. Yra numatyti net tokie dalykai, kad mirties atveju šeima gauna išlaikymą, ir daugybė panašių socialinių garantijų.

Ar ligoninėje, kurioje dirbate, yra daugiau lietuvių? Ar palaikote ryšius su kitais emigravusiais gydytojais?

Kornvalio karališkojoje ligoninėje esu vienintelis kardiologas konsultantas iš Rytų Europos. Tarp jaunesniųjų gydytojų yra lenkų, rumunų. Emigravę Lietuvos gydytojai turime internetinį forumą, kuriame bendraujame, organizuojami susitikimai. Forume dalyvauja apie 50 žmonių. Galima daryti išvadą, kad Anglijoje dirba apie 100-150 gydytojų iš Lietuvos.

Esate kardiologas konsultantas. Kas tai per pareigos?

Konsultantas yra didelės komandos, į kurią įeina jaunesnieji rezidentai, specialybės rezidentai ir slaugytojos, vadovas. Mano komandoje yra 3-4 jaunesnieji gydytojai, kurie rašo receptus, tvarko ligonių istorijas, organizuoja tyrimus. Nereikia rūpintis, kur paguldyti ligonį - tuo užsiima lovų vadybininkai.

Remdamasi užsienio patirtimi mūsų valdžia galėtų perorganizuoti medikų darbą...

Taip, pinigų yra, valstybė turi investuoti į mediciną, reikia tik noro ir išmanymo. Reikia pakeisti darbo organizavimo principus, keisti įstatymus. O pasimokyti yra ko. Pavyzdžiui, aukštesnio lygio slaugytojai galėtų užsiimti specializuotais darbais, perimti dalį gydytojų krūvio. Pavyzdžiui, širdies stimuliatorių patikrą galėtų atlikti tam specialiai paruoštos slaugytojos. Jos taip pat galėtų daug padėti pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Prie tokių specialistų ruošimo galėtų prisidėti jau ir Klaipėdos universitetas.

Kokie skirtumai pirmiausia krenta į akis, lyginant mūsų ir užsienio mediciną?

Lietuvoje medicina persmelkta korupcijos apraiškų. Vien ką reiškia didelių ligoninių dominavimas mažųjų atžvilgiu. Dvi didžiosios mūsų šalies ligoninės gauna daugiau finansų ir paramos nei kitos, čia atliekama didžioji dalis tyrimų. Ši politika ir lėmė, kad periferijoje nebėra kam dirbti. Jungtinėje Karalystėje visos ligoninės aprūpintos gera medicinos aparatūra, elementari medicinos pagalba užtikrinama visur. Dėl netinkamos politikos tarp didžiųjų ir mažųjų ligoninių susidarė didžiulis atotrūkis.

Lietuvos visuomenė dėl to tyli, o Anglijoje - žino, ko nori. Ten net yra terminas "pašto indekso loterija", - reiškiantis, kad kur tu begyventum, medicinos paslaugos visur turi būti prieinamos ir aukštos kokybės.

Norėdamas įsidarbinti Anglijoje turėjote dalyvauti konkurse?

Taip, ten norint įsidarbinti gydytoju reikia pereiti konkursą, kuriame gali dalyvauti visi Europos Sąjungos gydytojai. Konkurso komisija susideda iš 9 žmonių, kurių keli net nedirba ligoninėje. Turi prisistatyti - kaip įsivaizduoji savo darbą ligoninėje, paskaityti pranešimą komisijos paskirta tema. Mano interviu užtruko dvi valandas. Kiekvienas komisijos narys uždavė po du klausimus, nebūtinai susijusius su profesija. Pavyzdžiui, ką pasakyčiau jaunesniajam rezidentui, jei jis pasiskųstų, jog medicina jam įgriso ir jis nori ją mesti. Arba ką apie mane pasakytų mano didžiausias priešas.

Ar angliškas gyvenimo būdas pakeitė jūsų požiūrį į darbą?

Lietuvoje žmonės iniciatyvesni, veržlesni, darbštesni, labiau atsidavę darbui. Anglijoje parodyti, kad esi darbo fanatikas - nėra gero tono požymis. Jie mano, kad tai nėra normalu - žmogus turi būti visapusiškas. Anglijoje išmokau, kad darbas yra darbas. Kai iš įpročio pradžioje pasilikdavau dirbti po darbo, kolegos sakydavo: "Atsipalaiduok, eik namo..."

Bet Lietuvai dar daug kuo reikia vytis Europą, daug dar reikia padaryti. Jei visi atsipalaiduotų, - juokiasi, - būtų negerai.

Genovaitė PRIVEDIENĖ