Buvęs ministras apsunkino pacientų kelią į sanatorijas

Situacija

Dėl netobulo buvusio sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko patvirtinto įsakymo, reglamentuojančio reabilitacinį gydymą, tik dalis ligonių gauna kelialapius į sanatorijas. Specialistai tikina, jog taip yra todėl, kad lėšos šiai medicinos sričiai skiriamos ne tiesiogiai iš Valstybinės ligonių kasos, o per tarpines grandis - teritorines ligonių kasas.
 

Didžiausia problema, pažymi gydytojai reabilitologai, - finansavimas reabilitacijos centrams skiriamas atsižvelgiant į demografinius rodiklius. Tai reiškia, kad Vilniaus bei Kauno apskrityse esančios sanatorijos gauna gerokai daugiau lėšų, nei kitų apskričių (įskaitant ir Klaipėdos) reabilitacijos centrai.

Nepaisant, jog daliai pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, reabilitacija priklauso pagal ligos sunkumo laipsnį, jie negauna siuntimo į sanatoriją. To priežastis - pasibaigusios teritorinių ligonių kasų mėnesiui skirtos kvotos.

Kvotuoja kelialapius

Kodėl sveikatą grąžinantis gydymas pasiekiamas ne visiems pacientams, teiravomės Jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo reabilitacijai Juozo Jankausko, kuris vadovauja stambiam Palangoje esančiam reabilitacijos centrui, teikiančiam aukščiausio lygio paslaugas.

Reabilitacijos centro vadovas akcentavo, kad problemos dėl reabilitacinio gydymo susijusios ne tik su ligoninėms, siunčiančioms pacientus į sanatorijas, įvestomis kvotomis, bet ir su sveikatos apsaugos sistemoje vykstančiais pokyčiais, kurie neretai būna nepalankūs pacientams.

Tam, jog Lietuvos sveikatos apsaugos srityje nesukurta normaliai funkcionuojanti sistema, įtakos turi ne tik menkas finansavimas, bet ir per dažna ministrų kaita. Mat naujai atėjęs ministras turi savų idėjų.

"Kalbant apie ligonių patekimą į sanatorijas, tai vienas iš šiemet įsigaliojusiame Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme numatytų punktų - gydytojas privalo ligonį supažindinti su gydymo eiga, - aiškino J. Jankauskas. - Ir informacija ligoniui turi būti pateikiama ne bet kaip, o jam suprantama - ne medicinine kalba.

Kiekvienam pacientui, patekusiam į ligoninę, yra sudaromas gydymo planas. Jame pažymima, kokius tyrimus žmogui reikia atlikti, kokį gydymą skirti - radikalų, t.y. operacinį, ar pakaktų tik konservatyvaus (medikamentinio) gydymo.

Kai ligonis yra po sudėtingos operacijos, gydytojas jam numato ir reabilitacinį, arba sveikatą grąžinantį gydymą. Tačiau neretai būna taip, kad specialistas pacientui skiria sanatorinį gydymą, tačiau teritorinės ligonių kasos, kvotuojančios mėnesiui skirtas lėšas, neduoda kelialapio. Tiesa, vietoj jo sergančiajam rekomenduoja ambulatorinę reabilitaciją.

Tačiau klaipėdiečiams nepatogu kasdien vykti procedūrų į Palangą. Tad natūralu, kad ligoniai pageidauja stacionaraus - sanatorinio gydymo."

Patenka sunkūs ligoniai

Gydytojai reabilitologai pastebi, kad dauguma pacientų, atvykstančių į sanatoriją, yra sunkūs. Tad, sako gydytojas J. Jankauskas, savaime kyla klausimas: ar Lietuvoje sukurtoji medicininės reabilitacijos sistema galioja tik invalidams? Mat, pastebi specialistas, lengvesniems ligoniams neretai dirbtinai yra sudaromos biurokratinės kliūtys.

Šiandien tebegalioja buvusio sveikatos apsaugos ministro J. Oleko 2003 m. liepos 11 d. patvirtintas įsakymas dėl sanatorinio gydymo.

"Atrodytų, jog tame įsakyme yra viskas numatyta - ir reabilitacinis gydymas, ir jo organizavimas, - dėstė gydytojas. - Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

Kad ligoniams būtų prieinamos stacionarios sveikatą grąžinančios procedūros, reikėtų grąžinti prieš tai galiojusią tvarką. Anksčiau pacientams būdavo suteikiama teisė vykti į bet kurį reabilitacijos centrą, esantį Palangoje, Druskininkuose, Birštone ir t.t. Mat lėšos pacientų reabilitaciniam gydymui būdavo skiriamos tiesiogiai iš Valstybinės ligonių kasos. Ji sanatorijoms, kaip ir ligoninėms, finansinę kvotą nustatydavo metams, o ne mėnesiui. Tai leido racionaliai panaudoti lėšas, o svarbiausia - reabilitacinį gydymą gaudavo daugiau pacientų."

J. Jankauskas akcentavo, kad skiriama pinigų suma priklausydavo nuo to, kokio profilio ir lygio paslaugas sanatorija teikdavo. Taip pat būdavo atsižvelgiama ir į reabilitacijos įstaigoje esančių lovų skaičių.

Pasak reabilitacijos centro vadovo, anksčiau dėl ligonio pasiuntimo į sanatoriją spręsdavo tik gydytojas, savo veiksmus suderinęs su skyriaus vedėju, o dabar paskutinį žodį taria teritorinė ligonių kasa.

Prieš trejus ketverius metus Jūrininkų ligoninės Palangos reabilitacijos centre gydėsi 2 500 pacientų, o pernai tik 1 800. "Tai - akivaizdus įrodymas, jog pacientams palankesnė buvo ankstesnė tvarka", - sakė gydytojas J. Jankauskas.

Sudarytas ligų sąrašas

Buvusio ministro įsakyme nurodytas sąrašas ligų, kurioms reikalingas tęstinis - reabilitacinis arba sveikatą grąžinantis gydymas. Šis sąrašas - akivaizdus įrodymas to, jog didžioji dalis, gaunančiųjų kelialapį sanatoriniam gydymui išties yra sunkūs ligoniai - po galvos ar stuburo smegenų pažeidimų, širdies bei kraujagyslių operacijų, inkstų persodinimo, miokardo infarkto ir t.t.

Be to, buvusio ministro įsakymu buvo panaikintas antirecidyvinis sanatorinis gydymas. O jis buvo ypač reikalingas lengvesnius sveikatos sutrikimus turintiems darbingo amžiaus žmonėms, siekiantiems užkirsti kelią ligos progresavimui.

Gydytojai, dirbantys reabilitacijos srityje, tikisi, kad ateity ne tik turintiesiems invalidumo grupes bei žmonėms, patyrusiems rimtas traumas, bet ir lengvesniems pacientams bus labiau pasiekiamas sanatorinis gydymas. Jiems tokią viltį suteikia dabartinis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, prioritetą teikiantis ligų prevencijai, visuomenės sveikatos stiprinimui.  

Jūratė MAZAJEVA