Cheminis dantų balinimas - tik vienas iš būdų džiaugtis gražia šypsena

Stomatologija

Paskutiniu metu padidėjus susidomėjimui cheminiu dantų balinimu, Klaipėdos stomatologijos poliklinikos II odontologinio skyriaus vedėja Jūratė Totoraitytė sutiko papasakoti apie šio metodo ypatumus ir galimas alternatyvas.

Pasak J. Totoraitytės, ne kiekvienas gali džiaugtis iš prigimties baltais dantimis, tačiau net ir balti dantys bėgant laikui dažnai patamsėja. Spalva pakinta ne tik geriant daug kavos ar arbatos, rūkant, vartojant metalų turinčius medikamentus, bet ir dėl įvairių vidinių priežasčių. Įtakos gali turėti dantų traumos, įgimti medžiagų apykaitos bei emalio ar dentino vystymosi sutrikimai ir kiti faktoriai.

Priemonės individualios

Daugelis žmonių ryžtasi savarankiškai kovoti su dantų spalvos pakitimais - perka skalavimo skysčius, balinančias dantų pastas ir kramtomąsias gumas. J. Totoraitytės teigimu, šios priemonės ne visuomet būna efektyvios. Nusivylusieji rezultatais turėtų kreiptis į gydytojus odontologus, kurie nustatys patamsėjimo priežastį ir parinks tinkamą balinimo metodą.

Estetiniu plombavimu, protezavimu koreguojama dėl traumų ar kitų priežasčių patamsėjusių, dėmėtų pavienių dantų spalva.

Cheminį balinimą vandenilio ar karbamido peroksidu gydytoja siūlo rinktis tik tuo atveju, jei visi kiti metodai neefektyvūs, tačiau jis taip pat tinka ne visiems. Jos teigimu, cheminis balinimas netaikomas dantims patamsėjus dėl prastos higienos - žmogus tiesiog mokomas tinkamai prižiūrėti dantis. Daug rūkantiems šis metodas taip pat netinka, nes norimas efektas būna trumpalaikis. Nėštumo, maitinimo krūtimi laikotarpiu bei įtariant alergiją vandenilio peroksidui cheminio balinimo apskritai reikėtų atsisakyti.

Procesas ilgas

Pasirinkus cheminį dantų balinimo metodą, laukia ne vienas apsilankymas pas gydytoją odontologą. Pasak J. Totoraitytės, pirmojo vizito metu tik įvertinamas paciento dantų patamsėjimo laipsnis, nustatoma jo priežastis, aptariamas galimas šalutinis balinimo poveikis. Tada nuimami paciento dantų atspaudai ir pagal juos pagaminamos skaidrios, minkštos plastikinės kapos.

Antrojo apsilankymo metu išmokoma į kapas įdėti balinamosios želė ir įsidėti jas į burną. Balinimo procedūrą pacientas tęsia namie. Rekomenduojama kapas dėtis einant miegoti arba dviems valandoms dienos metu. Paprastai toks balinimas trunka nuo savaitės iki dviejų. Po dviejų savaičių dantis būtina apžiūrėti, įvertinti spalvos pokyčius ir jų būklę.

Pasak J. Totoraitytės, gydytojai dažnai pataria pacientams pirmiausia balinti vieno, paprastai viršutinio, žandikaulio dantis. Taip ne tik geriau matomas procedūros efektyvumas, bet ir yra mažesnė intervencija.

Trokštantiesiems greitesnių rezultatų dantis galima išbalinti ir odontologijos kabinete. Tokiu atveju naudojamos didesnės koncentracijos medžiagos, ir procedūra trunka tik 30 minučių. Galima atlikti iki trijų tokių balinimų skirtingų vizitų metu. Po balinimo peroksidu žmogus gražia šypsena gali džiaugtis apie ketverius penkerius metus.

Ir už, ir prieš

Profesionalaus dantų balinimo istorija prasidėjo jau daugiau kaip prieš šimtą metų, kai 1884 metais pirmąsyk šiam tikslui buvo panaudotas peroksidas. Dabar prasidėjus baltų dantų garbinimo bumui gydytojai odontologai pasiskirstė į dvi stovyklas - cheminio balinimo šalininkus ir priešininkus.

J. Totoraitytės teigimu, pervertusi specialią literatūrą informacijos, jog cheminis dantų balinimas peroksidu būtų kenksmingas, ji neaptiko. Galima nepageidaujama organizmo reakcija paprastai būna tik padidėjęs dantų ar dantenų jautrumas, kuris, beje, greitai praeina. Nepaisant to, ši procedūra yra gana didelė intervencija, todėl pacientas pirmiausia mokomas taisyklingos burnos ertmės higienos, jam pasiūloma pabandyti paprastesnių priemonių. Pasak gydytojos, svarbiausia yra žmogui suteikti informacijos, dirbti profilaktinį darbą.

Dažnai pakanka profesionalaus burnos ertmės išvalymo ultragarsu ar rankiniu būdu. Jei dantys patamsėjo dėl traumų ar iš prigimties yra dėmėti, šis būdas nepadės, tačiau pernelyg neįsisenėjusias maisto, gėrimų bei tabako apnašas pašalinti įmanoma. Anot J. Totoraitytės, tokį valymą reikėtų reguliariai atlikti kiekvienam pacientui ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir siekiant išvengti dantenų ligų.

Giedrė NORVILAITĖ