Daugiausia skundų - dėl maisto parduotuvėse

VMVT tarnybos viršininkas Antanas Bauža informavo, jog daugiausia skundų sulaukta dėl prekybos tinkle realizuojamų maisto produktų. Dėl prekybininkų veiklos gauti iš viso 24 skundai (9 - dėl prekybos centrų, 6 - dėl turgaviečių, 10 - dėl nedidelėse parduotuvėse parduodamų maisto produktų), tačiau iš visų skundų pagrįsti buvo tik 6.

Maisto produktų gamintojais skundėsi du asmenys, skundai nepasitvirtino, viešojo maitinimo įmonėmis - 15 (pagrįsti 3 skundai).

Pasak A. Baužos, dažniausiai žmonės pagrįstai skundėsi dėl realizuojamų maisto produktų kokybės, higienos nesilaikymo, netinkamo produktų ženklinimo ir kt.

Lentynose - pasenusios prekės

Pasak A. Baužos, sulaukta įvairių skundų, taip pat ir anoniminių, kurių pusė paprastai būna pagrįsti. "Visi esame vartotojai ir turime teisę įsigyti saugų ir kokybišką produktą. Todėl tikriname ir anoniminius skundus", - teigė tarnybos viršininkas.

Antai apsilankiusi aliejaus ir prieskonių parduotuvėje pirkėja buvo nemaloniai nustebusi dėl ten parduodamų prekių prastos kokybės. Pirkėja įtarė, kad prekiaujama sugedusiais aliejais, nes jų vartojimo terminas jau buvo pasibaigęs, o nefasuoti prieskoniai buvę užkrėsti kenkėjais. Anot A. Baužos, patikrinimo metu šioje parduotuvėje išties buvo aptikta įvairių pažeidimų: neaiškios kilmės prieskonių, dalis jų buvo pasenę bei išties užkrėsti kenkėjais. Šiuos gaminius uždrausta realizuoti, atsakingam asmeniui buvo skirta piniginė bauda.

Maistas - su kvapeliu

Kitas skundas - šeima pietavo kinų restorane, užsisakė vištienos su kalmarais ir saldžiarūgščiu padažu. Patiekalas buvo nekokybiškas, jautėsi nemalonus kvapas. Atsisakius mokėti už patiekalus, restorano darbuotojai aiškino, kad jie tokie ir turi būti.

"Patikrinus nustatyta, kad virtuvėje mėsos, žuvies pusgaminiai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, patiekalų gamybai naudojami atšildyti kalmarai sugedę. Atsakingam asmeniui skirta piniginė bauda, uždrausta realizuoti nekokybiškus kalmarus", - sakė A. Bauža.

Dar vienas skundas - pirkėja informavo tarnybą, jog vienoje uostamiesčio turgavietėje prekiaujama neaiškios kilmės faršu, nes etiketėje nenurodyta sudėtis. Pirkėja įtarė, jog pati pardavėja susimalė faršą ir juo prekiauja turguje. Pirkėjos įtarimai pasitvirtino.

"Ištyrus skundus ir pasitvirtinus informacijai, 6 įmonių atsakingieji asmenys buvo nubausti piniginėmis baudomis, 5 atvejais nekokybiški produktai buvo uždrausti realizuoti, o vienos įmonės veikla buvo laikinai sustabdyta, kol nepašalins trūkumų", - sakė A. Bauža.

Kreipiasi pavėluotai

Pernai Klaipėdos VMVT ištyrė 241 vartotojų skundą dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo. Iš jų tik trečdalis buvo pagrįsti.

Pasak tarnybos viršininko A. Baužos, žmonės tampa vis reiklesni ir labiau išprusę, domisi sveikesnės mitybos galimybėmis ir nesitaiksto su netinkamos kokybės maisto produktų ar maitinimo paslaugų teikimu. Tačiau kodėl didžioji dalis skundų nepasitvirtina?

"Pagrindinė priežastis - vartotojai per vėlai kreipiasi į mūsų tarnybą. Patikrinę įmonę po kelių dienų, jau nerandame nurodyto produkto, nes prekybininkai atsiveža įvairius produktus nedideliais kiekiais.

Taip pat žmonės kartais neskaito produkto ženklinimo etiketėje nurodytos informacijos apie sudėtį. Pavyzdžiui, jog perkamas produktas yra ne sūris, o sūrio gaminys, arba dešrelės yra ne aukščiausios, o antrosios rūšies, tad atitinkama šių produktų kokybė", - sakė A. Bauža.

Jis pataria, jog nusipirkus nekokybišką ar nesaugų maisto produktą, galima reikalauti pakeisti prekę arba grąžinti už ją pinigus.

"Šiomis teisėmis galite pasinaudoti, jei turite prekės pirkimo čekį, ir tol, kol nesibaigė prekės tinkamumo vartoti terminas. Jeigu pardavėjas nevykdo šių reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą", - sakė A. Bauža.