Dėl šią vasarą tvyrančio Lietuvai nebūdingo tropinio klimato - svilinančio karščio ir per didelės drėgmės - širdies ritmas sutrinka net jauniems, sveikata nesiskundžiantiems žmonėms. Tad į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kur teikiama specializuota pagalba, plūstelėjo pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dauguma pacientų atvyksta patys
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Roma Kavaliauskienė "Vakarų ekspresą" informavo, kad pastaruoju metu dažnas pacientas, patekęs į Jūrininkų ligoninę, turi širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą.
Anot kardiologės, dalis žmonių, sušlubavus širdžiai, iš pradžių kreipiasi į savo bendrosios praktikos, arba šeimos, gydytoją. Gavę šeimos gydytojo siuntimą, jie į ligoninę atvyksta patys. Gydytoja minėjo, kad kardiologiniai ligoniai, kurie yra dažni Jūrininkų ligoninės pacientai, pasijutę kiek blogiau, iškart kreipiasi į ligoninės Ambulatorinį konsultacinį skyrių, kuriame yra vedamos jų ligų kortelės.
Tačiau dauguma, ypač vyresniojo amžiaus žmonės, sutrikus širdies veiklai, kviečiasi greitąją. Kitus automobiliu atveža jų artimieji.
Būtina apriboti fizinį aktyvumą
Kardiologė pažymėjo, kad ne tik sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir sveikiems žmonėms nedera per ilgai būti saulėje. Silpnesnės sveikatos žmonėms per karščius būtina apriboti fizinį aktyvumą.
"Esant padidėjusiai oro temperatūrai, gausiai prakaituojame, todėl netenkame daug skysčių, - kalbėjo gydytoja. - Stiprus prakaitavimas - normali organizmo reakcija į padidėjusią oro temperatūrą, nes tokiu būdu yra sumažinama kūno temperatūra.
Tačiau bėda ta, kad, organizmui netekus daug skysčių, padidėja kraujo klampumas, todėl sutrinka kraujotaka, pradeda formuotis krešuliai, kraujagysles užkemša trombai ir t.t. Su prakaitu pasišalina žmogui būtini mikroelementai, todėl sutrinka širdies veikla, kitos organizmo funkcijos.
Ūmus širdies ritmo sutrikimas pasireiškia silpnumu, galvos svaiguliu, mirgėjimu akyse ir kitais simptomais. Daugumą žmonių tokiais atvejais pradeda pykinti, jie vemia ir t.t. Nesuteikus būtinosios medicinos pagalbos, yra didžiulė komplikacijų tikimybė, dėl kurių sergančiajam prireikia intensyvaus terapinio gydymo.
Profilaktika - skysčiai
Gydytoja kardiologė pataria, kad per karščius sutrikus širdies ritmui, belaukiant, kol atvyks greitoji, patiems reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažinta kūno temperatūra. "Visų pirma būtina gerti daug skysčių, - sakė ji. - Rekomenduojama vartoti mineralinį vandenį, geriausiai negazuotą. Mat gazuotas netinka žmonėms, turintiems virškinimo problemų.
Atsigaivinti galima ir paprasčiausiu šaltu vandeniu. Beje, karštomis vasaros dienomis ypač gerai troškulį malšina šalta arbata su ledo gabaliukais. Žmogui, ištiktam šilumos smūgio, būtina dėti šaltus kompresus ant galvos ir širdies plote."
Kardiologė minėjo, kad turintiesiems širdies patologiją, esant tokiai karštai vasarai, profilaktiškai reikėtų vartoti kalio bei magnio preparatus arba gerti mineralinį vandenį, kuriame yra gausu kalio. "Tačiau prieš imdamiesi profilaktikos priemonių, būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju, - pažymi specialistė. Siekiant išvengti komplikacijų, kardiologiniams ligoniams labai atsargiai yra parenkami medikamentai."
Komplikacijos - infarktas, insultas
Gydytoja Roma Kavaliauskienė akcentavo, kad ne vien karščiai turi įtakos tam, jog pablogėja pacientų, sergančių hipertenzija, būklė. "Infarktas arba insultas dažniausiai ištinka tuos žmones, kurie kelerius ar net daugiau metų turi padidėjusį kraujospūdį, tačiau nieko nedaro. Tokie pacientai, dažniausiai vyrai, paprastai vaistus geria tik ligai paūmėjus. Išėję iš ligoninės, jie vėl grįžta prie įprasto režimo - rūko, nevengia alkoholinių gėrimų, visiškai nepaiso, jog organizme yra per didelis cholesterolio kiekis, ir t.t.
Ištikus hipertenzinės ligos sukeltoms komplikacijoms - insultui, infarktui ir t.t., - pažymi širdies ligų specialistė, - sergančiajam nebereikia nei alkoholio, nei moterų. - Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas - labai rimtas įspėjimas, kad pacientas turi normalizuoti kraujospūdį".
"Yra net trys variantai, kaip efektyviai gydyti ligonius, turinčius aukštą arterinį spaudimą, - sakė gydytoja. - Kadangi didžioji dalis hipertonikų turi antsvorį, vienas iš būdų sumažinti kraujospūdį - numesti svorio. Tačiau norint atsikratyti papildomų kilogramų, jokiu būdu negalima badauti. Mat tuomet efektas būna ne tik trumpalaikis, bet ir kartu smarkiai nusilpsta organizmo imuninė sistema. Badaujant yra didžiulė rizika susirgti mažakraujyste.
Kitas gydymo būdas - nerūkyti ir negerti svaigiųjų gėrimų. Ir galiausiai trečiasis, itin efektyvus - medikamentinis gydymas. Tačiau sergantieji hipertenzija turi atminti, kad vartojant medikamentus, jokiu būdu negalima piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais.
Šiuo metu yra labai daug medikamentų, normalizuojančių kraujospūdį. Preparatai yra prailginto veikimo, todėl yra geriami vienąkart per dieną. Vaistai kiekvienam pacientui parenkami individualiai, atsižvelgiant į žmogaus poreikius, savijautą.
Prieš skiriant gydymą, normalizuojantį kraujospūdį, ligoniui yra atliekama echoskopija - ultragarsinis širdies tyrimas, nustatantis, kiek yra pakenktas širdies raumuo. Nepripažįstu tokio gydymo, kai medikas, visapusiškai neištyręs paciento, skiria jam standartinį medikamentinį gydymą.
Hipertenzija - labai klastinga liga, todėl sergantiesiems ja juokauti nerekomenduojama. Nedidelė dozė kavos kasdien tikrai nepablogins žmogaus, turinčio padidintą kraujospūdį, būklės. Beje, arbata tonizuoja labiau nei kava.
Karščiai taip pat neigiamai veikia žmones, vartojančius medikamentus, ypač raminamuosius. Todėl ligoniams rekomenduojama mažinti vaistų dozes, o jeigu to padaryti negalima, būtina vengti ne tik saulės, bet ir ilgai būti tvankiose patalpose, masinio susibūrimo vietose", - kalbėjo specialistė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą