Kodėl ši liga plinta ir ar įmanoma jai užkirsti kelią, konsultuoja Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas profesorius Vaidotas Urbanavičius.
Nors diabetas yra lėtinė neinfekcinė liga, jos plitimo sustabdyti nepavyksta. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius padvigubės. Naujausiais Europos ir Amerikos statistikos duomenimis, dabar cukriniu diabetu serga kas ketvirtas vyresnis kaip 65 metų amerikietis. Kas antras jų turi gliukozės tolerancijos sutrikimų, kurie yra diabeto pradžia. Diabetas yra gyvybei pavojinga liga. Dėl su šia liga susijusių problemų miršta kas penktas pasaulio gyventojas.
Ne gausus cukraus vartojimas sukelia diabetą, o išaugusi organizme cirkuliuojančios gliukozės koncentracija.
Pirmojo tipo diabetas atsiranda dėl imuninės sistemos atakos prieš kasos insuliną gaminančias ląsteles. Kraujuje gana sparčiai daugėja gliukozės, dėl to netenkama skysčių, elektrolitų, ligonis gausiai šlapinasi, jaučia troškulį. Nors apetitas būna padidėjęs, svoris krinta. Ligonio būklė ima blogėti, gali aptemti sąmonė ar net vystytis diabetinė koma, jeigu nieko nedarysite.
Šiai ligai kontroliuoti būtinas insulinas, kurio ligonio kasa nebepajėgia gaminti. Biotechnologijos mokslo plėtra labai padėjo išspręsti insulino trūkumo problemą. Dabar visi ligoniai yra gydomi rekombinatiniu būdu biotechnologijos gamyklose pagamintu insulinu.
Bandomi ir kiti gydymo būdai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose profesoriaus K.Strupo vadovaujamas kolektyvas yra kasos persodinimo pradininkas. Bandoma sukurti dirbtinę kasą.
Daug dažnesnis yra antrojo tipo cukrinis diabetas. Ši ligos forma yra klastinga, nes ligos pradžia būna neaiški. Kai atsiranda pirmieji simptomai - noras daug gerti, daugiau šlapintis, polinkis sirgti odos infekcijomis ir kiti požymiai - liga jau būna toli pažengusi.
Todėl labai svarbu pas šeimos gydytoją ar endokrinologą profilaktiškai tikrintis, ar nesergame antrojo tipo cukriniu diabetu.
Ši liga dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, turinčius genetinį polinkį, taip pat nutukusius ir mažai fiziškai judančius asmenis. Pastaruoju metu pastebime, kad serga vis jaunesni. Manoma, kad taip yra dėl nesveiko gyvenimo būdo, dėl stresų, mažo fizinio aktyvumo, nesveikos mitybos ir kitų faktorių.
Nors liga plinta, bendroji ligos ir gyvenimo prognozė yra palanki. Tinkamai kontroliuojant ligą, pavyksta išvengti sunkių komplikacijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą