Mokslų daktaras Rolandas ZABLOCKIS, gydytojas pulmonologas, Lietuvos pulmonologų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas, teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kiek mūsų šalies gyventojų yra tapę dusulio įkaitais.
Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga, arba LOPL?
„Lėtinė“ reiškia, kad nepagydoma. Obstrukcinė, kad susiaurėja kvėpavimo takai, dėl to į plaučius įkvepiama mažiau oro ir tampa jį sunkiau išpūsti. Plaučių, nes liga pažeidžia ne tik kvėpavimo takus, bet ir plaučius - t.y. vietą, kur deguonis patenka į kraują. Sergamumas šia liga grėsmingai didėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2007 m. šia liga pasaulyje sirgo apie 210 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad 2030 metais ji taps trečia mirties priežastimi pasaulyje. Šiai ligai dažnai priskiriamas tylaus žudiko epitetas. Tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių serga šia liga Lietuvoje. Manoma, kad ja gali sirgti apie 5 procentai visų Lietuvos gyventojų.
Ar šia liga suserga tik rūkaliai, ar yra ir kitokių rizikos veiksnių?
LOPL rizikos pagrindinis veiksnys yra tabako rūkymas. Net 20 procentų rūkymo vergų kenčia dėl LOPL. Serga tiek rūkantys įprastas, tiek „lengvąsias“ cigaretes. Kodėl šios ligos neišvengia tik dalis rūkalių, lemia žmogaus dažniausiai įgimtos plaučių apsauginės galimybės. Deja, mes nežinome, kokios yra konkrečiai mūsų apsauginės galimybės. Todėl kiekvienas rūkalius dalyvauja savotiškoje loterijoje, kurioje, deja, laimėtojų nėra.
Kodėl dauguma žmonių per vėlai pastebi ligą?
Didžioji dalis ligonių į gydytojus kreipiasi, kai liga jau būna gerokai pažengusi. Kodėl taip yra? Iš pradžių nekreipiama dėmesio į kosulį ir skrepliavimą, juk rūkaliams kosėti ir skrepliuoti, ypač rytais, yra „įprasta“. Šiai ligai būdinga, kad žmogus ramybėje jaučiasi tarsi sveikas, o blogai - tik judėdamas. Tik po kelerių ar keliolikos metų atsiranda šios ligos pagrindinis simptomas - dusulys. Iš pradžių jis būna tik didesnio fizinio krūvio metu - bėgant, lipant laiptais, nešant sunkesnį krovinį, vėliau jau ir einant, rengiantis, prausiantis, o ligai toli pažengus, - ir esant ramybės būsenos, kai net kalbėti tampa kančia.
Sakėte, kad liga neišgydoma, bet gal yra priemonių, kurios padeda ją bent pristabdyti?
Geriausias LOPL gydymo būdas - mesti rūkyti, nes tai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo ligos progresavimo. Tai svarbu net ir tuomet, kai liga toli pažengusi. Toliau rūkantiems pagerėjimas nuo vaistų yra trumpalaikis. Kita efektyvi priemonė nuo LOPL pablogėjimo - skiepai nuo gripo. Skiepai per pusę sumažina LOPL paūmėjimo tikimybę gripo epidemijos metu. Be to, jei žmogus ir suserga gripu, ši infekcija gerokai lengviau pakeliama. Todėl kiekvienam sergančiajam LOPL, ypač sunkesnės ligos atveju, rekomenduotina kiekvieną rudenį pasiskiepyti nuo gripo.
Kaip galima sustiprinti silpną kvėpavimo sistemą?
Nors ligonius ir vargina dusulys, svarbu judėti ir būti aktyviems. Ypač naudinga stiprinti kojų raumenis. Geriau lipti laiptais, o uždusus pastovėti, nei važiuoti liftu. Rekomenduojama važiuoti dviračiu, vaikščioti. Žmogus, sergantis LOPL, kaip ir sportininkas, kasdien nuolat turi mankštintis.
Vaistų, išgydančių nuo LOPL, nėra, ir vargu ar bus per artimiausius kelis dešimtmečius. Dažniausiai šia liga sergantiesiems skiriami įkvepiamieji vaistai, vadinami inhaliatoriais. Vaistai, praplėsdami kvėpavimo takus, gali sumažinti dusulį, padidinti žmogaus fizinį pajėgumą, sumažinti ligos pablogėjimų tikimybę. Tačiau nėra efektyvių vaistų, kurie galėtų sustabdyti ligos progresavimą. Kitaip tariant, žmogus, vartodamas vaistus, jaučiasi geriau, gali daugiau, tačiau liga vis tiek juda pirmyn, nors ir mažesniais žingsneliais.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" piedą "Būkime sveiki"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą