"Tikėti tuo galime, bet tikėjimas gali suklaidinti", - tokias išvadas pateikė gydytojai specialistai, komentuodami "Vakarų ekspreso" atliktą netradicinės diagnostikos eksperimentą.
Šio eksperimento metu 14 diagnozuotojų pačiais įvairiausiais būdais tikrino vienos eksperimento dalyvės - Aleksandros sveikatą. Kiekvienos diagnostikos rezultatus išsamiai aprašėme, todėl skaitytojai patys galėjo pasidaryti išvadas apie jų patikimumą.
Eksperimento pabaigoje Aleksandra apsilankė pas vidaus ligų gydytoją bei gydytoją endokrinologą. Jai buvo atlikta vidaus organų bei skydliaukės echoskopija bei hormonų tyrimas. Kadangi ne vienas eksperimento dalyvis buvo užsiminęs apie skydliaukės problemas, nurodęs, kad kai kuriuose vidaus organuose yra akmenukų ar jų funkcija nusilpusi, buvo įdomu, ką pasakys gydytojai specialistai.
Gali pasitarnauti geram
"Tie diagnozuotojai, kurie nurodė, jog Aleksandra gali turėti skydliaukės problemų, buvo teisūs. Bet tikrąją jos sveikatos būklę parodė atlikti kraujo tyrimai", - pasakė Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris.
Jo manymu, netradicinės diagnostikos atstovų rekomendacijos žmogui kreiptis į tam tikrą specialistą gali būti svarbios ir reikalingos. Tuolab kad kai kurie žmonės ilgai klaidžioja nuo specialisto prie specialisto, kol jam nustatoma teisinga diagnozė.
"Gerai, jei alternatyvioji diagnostika parodo, kur žmogus turi ieškoti ligos. Pavyzdžiui, pasakė, kad reikia pasitikrinti kepenis. Žmogus po to kreipėsi į gydytoją specialistą ir, atlikus tyrimus, rasta kepenų liga - tokiais atvejais netradicinė diagnostika pasitarnavo geram. Gydymo nepaskirsi, turėdamas tik, pvz., Folio metodika nustatytus sutrikimus. Tikroji diagnozė nustatoma ir patvirtinama atlikus oficialiosios medicinos tyrimus. Ir tik gydytojas gali skirti reikalingą pacientui gydymą", - sakė gydytojas endokrinologas.
Jo duomenimis, iki šiol medicinos studentai mokosi atpažinti ligas iš tam tikrų simptomų apčiuopos ar apžiūros būdu. Mat ligos ženklų išties yra ir odoje, ir akyse, ir kitose organizmo sistemose.
"Pavyzdžiui, jei žmogaus oda sausa, retesnis pulsas, jis sunkiai kalba, per didelis liežuvis, yra liežuvio įspaudų, padarius hormonų tyrimus ir radus jų trūkumą, konstatuojamas skydliaukės veiklos nepakankamumas. T. y. mes simptomus matome, bet diagnozę patvirtiname tyrimais. Tokiais atvejais tikimybė suklysti daug mažesnė nei vadovaujantis tik simptomais", - pateikė pavyzdį A. Levingeris.
Astrologai, laikykitės
Tiesa, gydytojas A. Levingeris maloniai nustebino giliomis medicininės astrologijos žiniomis ir jomis papildė eksperimento dalyvės, diagnozavusios ir remiantis planetų išsidėstymu horoskope, Aletos Chomičenkienės pateiktą vaizdą.
"Astrologė nepasakė, kad organizme Merkurijus valdo skydliaukę. Ir jei yra skydliaukės veiklos nepakankamumas, hipotireozė, ir tai patvirtinta tyrimais, žinome, kad didės svoris, kaupsis medžiaga, panaši į krakmolą, lėtės medžiagų apykaita, pulsas, žmogus jausis blogai, sausės oda. Mažai buvo pabrėžta Mėnulio įtaka. Juk apvalus Mėnulis sukelia nutukimą, jis simbolizuoja mamą, tvarkingą gyvenimą, mitybą. Kovingas Marsas valdo riebalus, kurie, būdami pavojingai hormonaliai aktyvūs, sukelia daugelį mirčių, nes infarktai, insultai yra ne kas kita kaip riebalų apykaitos sutrikimo pasekmė", - kalbėjo A. Levingeris.
Tačiau savo darbe endokrinologas teigė astrologijos žinių nenaudojąs.
"Bet dar Paracelsas yra pasakęs, kad kiekvienas gydytojas turi būti astrologu", - su šypsena pridūrė gydytojas.
"Beje, jei diagnozuota hipotireozė, sintetinį hormoną "L-Tiroxiną" teks vartoti visą gyvenimą. Jeigu kuris astrologas nurodys jūsų mirties datą - galiu iš karto išrašyti receptą visam laikui, - šypsojosi gydytojas ir priminė, jog TSH/TTH tyrimo atsakymas esant skydliaukės veiklos nepakankamumui turi būti mažesnis už keturis - tada yra hormonų trūkumo kompensacija. - Taip skaičius 4 tampa jums svarbiausias gyvenime. Paklauskit numerologo, ką jis jums dar reiškia".
Šaudyta ir pro šalį
"Niekas nėra nusipirkęs tiesos monopolio. Bet esu tradicinės medicinos atstovas ir turiu mąstyti apie tai, kad kiekvienas teiginys turi būti grįstas įrodymais", - sakė mums Klaipėdos apskrities ligoninės vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis, atlikęs Aleksandrai vidaus organų echoskopiją.
Echoskopijos būdu diagnozuotas tik kepenų pariebėjimas.
"Radome problemą, kuriai aptikti net echoskopas nelabai reikalingas. Vien pažiūrėjus į žmogaus konstitucinį tipą, galima spėti, kad jis turi nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimą. Kepenys yra vienas organų, kurie mėgsta kaupti riebalus. Bet ne visada tai didelė problema. Nebent pakitimai būtų labai išreikšti. Dauguma atvejų, jei suriebėjimas nealkoholinės kilmės, reikalingas ne gydymas, o priežasčių kontrolė. Reikia stengtis sumažinti svorį, o jei kepenų suriebėjimą sukėlė cukrinis diabetas - kontroliuoti šią ligą, jei sulėtinta skydliaukės veikla - aktyvinti medžiagų apykaitą", - paaiškino A. Lekštutis.
"Jei, pavyzdžiui, iridodiagnostika būtų tikslus ir universalus tyrimo būdas, kam tada būtų reikalingas branduolinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, sudėtingos ultragarsinės sistemos? Nemanau, kad nors vienas chirurgas operuotų žmogų remdamasis šiuo tyrimu. Vien iš šio eksperimento matome, kad šaudymo pro šalį aiškiai būta. Pavyzdžiui, Aleksandros tulžies pūslėje ir inkstuose akmenukų nėra, nors kai kas jai jų "surado".
O gal, kaip kai kurie diagnozuotojai teigė, akmenys tik formuojasi? "Akmuo arba yra, arba jo nėra. Jei mato tai, kas kada nors gali būti... tuomet spėliojimas iš kavos tirščių irgi būtų neblogas tyrimo metodas", - atsakė gydytojas.
Yra tobulesnių būdų
A. Lekštutis neneigia, kad žmonių, turinčių ypatingą intuiciją, aiškiaregystės dovaną, egzistuoja.
"Tikiu, kad jie gali padėti. Bet kaip atskirti grūdus nuo pelų"? - retoriškai klausė gydytojas A. Lekštutis.
Anot jo, paneigti tam tikrų alternatyvių tyrimų, kaip pavyzdžiui, naudojantis seniausios pasaulio medicinos ajurvedos žiniomis, negali, bet yra tobulesnių tyrimo metodų.
"Šie man patinka tuo, kad nėra invaziniai, nežaloja žmogaus. Bet gali žaloti psichologiškai, kai nepatvirtintais diagnostikos būdais pasakoma rimta diagnozė. Tokiam žmogui gali būti išprovokuotas didelis nerimas, net panika be jokios priežasties. Žmogus patirs psichologinę traumą", - pasakojo pokalbininkas.
Su tokiais atvejais, kai sveikas žmogus negalėjo atsikratyti tokios baimės be realaus pagrindo pasakius, kad jam yra auglys, gydytojui jau tekę susidurti.
Susipranta per vėlai
"Jei žmogus nuėjo pas alternatyviosios diagnostikos atstovą ir tas nusiuntė pas gydytoją specialistą - nieko bloga. Blogybė tik ta, kad žmogus, sergantis rimta onkologine liga tokios stadijos, kada dar gali pasveikti, meta kelią dėl takelio. Jis nuklysta pas liaudies gydovą, kuris ragina atsisakyti tradicinio gydymo, dingsta gydytojams iš akiračio ir atsiranda po keleto metų, kai liga jau išplitusi, pažengusi. Nebegrąžinsi laiko atgal, žmogus suvokia, kad jis klydo, bet padėti jam nebegali. Tokių, paklydusių ir vėl sugrįžusių pas tradicinius medikus, mačiau ne vieną ir ne du. Todėl jei jau žmogus patiki alternatyviu gydymu, tegu gydosi, bet neatsisako ir gydytojų paskirto gydymo" - patarė A. Lekštutis.
Kaip su parazitais?
Kaip gydytojas vertina kai kurių diagnostikų teiginius, esą Aleksandros organizme gyvena parazitai?
"Stafilokokai dažniausiai gyvena nosyje, ir didelė dalis visuomenės yra stafilokokų nešiotojai. Bet nebūtinai jie serga. Mūsų organizmuose gyvena daug įvairių mikrobų, o mes pažįstame tik 10 proc. šio pasaulio. O jei ieškosi jų pasinaudodamas kosminėmis jėgomis, manau, pažinimo lygis bus dar mažesnis", - sakė A. Lekštutis.
Jo nuomone, užsiimančiųjų alternatyviosiomis praktikomis teiginiai, esą parazitų gyvena 80 proc. žmonių organizmuose, yra spekuliacijos.
Nors Aleksandrai kartkartėmis paskausta kairįjį kelio sąnarį, ne vienas eksperimento dalyvis nurodė, jog problemiškesnis yra dešiniojo kelio sąnarys. Gydytojas traumatologas-ortopedas Markas Fiodorovas mus patikino, kad pasitaiko, jog skauda labiau tą, kuris mažiau pažeistas. Jis patarė pacientei kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą