Gripas

Kasmet pasaulyje gripu užsikrečia 10-20 proc. suaugusių žmonių bei 15-42 proc. vaikų. Apie 10 proc. visų užsikrėtusiųjų suserga sunkia forma, o dalis iš jų miršta nuo šios ligos sukeltų komplikacijų.

Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar net šnekant. Aplinkoje, į kurią
nepakliūva saulės šviesa arba jos mažai, esant kambario temperatūrai, gripo virusai gali išgyventi iki 14 dienų.

Gripas pasireiškia staiga iki 38-41 laipsnio pakilusia temperatūra, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, sąnarių maudimu, bendru silpnumu. Po 2-3 dienų nuo ligos pradžios gali atsirasti sausas kosulys, sloga.

Kūdikiai ir maži vaikai vemia, viduriuoja, o pakilus labai aukštai temperatūrai gali atsirasti traukuliai.

Be to, kad gripas pats savaime yra sunki liga, jis pavojingas bakterinėmis komplikacijomis, besivystančiomis dėl imuniteto susilpnėjimo. Dažniausios komplikacijos - plaučių uždegimas, sinusitas, rečiau pasitaikančios - širdies raumens uždegimas (miokarditas), perikarditas, raumenų uždegimas (miozitas), rabdomiolizė. Vaikai dažniau serga vidurinės ausies uždegimu. Gripas taip pat gali komplikuotis smegenų uždegimu.

Susirgus gripu paūmėja lėtinės ligos - bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas.

Sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims.

Patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo gripo - skiepai. Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keleto dienų.

Pasaulinė sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ypač ragina pasiskiepyti rizikos grupių asmenis, kuriems yra didžiausia gripo sukeliamų komplikacijų rizika.

Julija PETRINA