Gripas - viena labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų. Pasaulyje kasmet 10-20 proc. žmonių suserga gripu, tačiau susirgimų pobūdis ir mastas labai keičiasi. Pandemijos, t.y. epidemijos pasauliniu mastu, kartojasi kas 10-15 metų, tuo tarpu vietiniai ligos protrūkiai dažniausiai kartojasi kas 1-3 metai.
20 amžiuje buvo trys gripo pandemijos. Pirmoji - 1918 m., kai pasaulyje nuo gripo mirė 20 mln. žmonių, kitos dvi - 1957 ir 1968 m. Klaipėdoje 2002 m., visuomenės sveikatos centro duomenimis, gripu ir virusiniais katarais sirgo 18 745 žmonės.
Gripas - tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti aukštu karščiavimu, kūno raumenų skausmais, neproduktyviu sausu kosuliu, galvos skausmais, vėliau atsiranda gerklės skausmas, sloga, ligonis gali atkosėti skreplių. Gali atsirasti kiti simptomai - akių junginių uždegimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas. Kūdikiams gripas gali pasireikšti į sepsį panašia klinika, sukelti plaučių uždegimą.
Žinomi trys gripo virusų tipai - A, B ir C. Epidemijas sukelia A ir B gripo virusų tipai. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Visi žmonės yra imlūs gripo virusui. Aplink kosintį, čiaudintį žmogų susidaro aerozolis iš smulkių seilių ir skreplių lašelių, apkrėstų virusais. Toks aerozolis ore gali išsilaikyti iki pusės valandos, todėl būnant greta sergančiojo, ypač uždarose patalpose, yra didelė galimybė užsikrėsti.
Kuo daugiau sergančiųjų gripu, tuo didesnė viruso koncentracija aplinkoje, todėl liga dar labiau paplinta. Esant gripo protrūkiui, gausiausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai, vėliau liga plinta tarp suaugusiųjų. Inkubacinis periodas paprastai trunka 1-3 dienas. Ligoniai platina virusą jau 24 valandas prieš ligai pasireiškiant ir dar septynias dienas sirgdami (vaikams ir ligoniams, kurių imunitetas nusilpęs, šis periodas gali būti dar ilgesnis).
Gripas gali sukelti sunkių komplikacijų, kurios pasireiškia ligai baigiantis, krentant ar net visai nukritus temperatūrai. Dažniausia komplikacija - plaučių uždegimas, neretai - nosies ertmių uždegimas (sinusitas), bronchitas, vidinės ausies uždegimas. Vyresniems žmonėms pasitaiko kraujotakos sistemos komplikacijų - širdies raumens uždegimas, venų ir arterijų trombozė. Sergant gripu ar persirgus gali išsivystyti meningitai ir encefalitai bei kitos komplikacijos.
Pagrindinės rizikos grupės, kurioms gripas yra ypač pavojingas - senyvo amžiaus žmonės, vaikai ir suaugusieji, sergantys lėtinėmis plaučių ir širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, kraujodaros ar imuninės sistemos ligomis, įskaitant ir ŽIV infekuotuosius asmenis.
Veiksmingiausia gripo ir jo komplikacijų profilaktika - skiepai. Paskaičiuota, kad apie 50-90 proc. vakcinuotų žmonių neserga gripu ar serga lengviau ir be komplikacijų. Pasaulyje naudojamos gyvos ir negyvos gripo vakcinos. Lietuvoje registruotos ir vartojamos tik negyvos gripo vakcinos.
Ar įmanoma sukurti efektyvią vakciną, jei gripo virusas kasmet kinta? Jau daug metų veikia Pasaulinės sveikatos organizacijos Organizacijos sukurta gripo virusų stebėjimo sistema. Kasmet, prieš gripo sezono pradžią, aktyviausiai pasireiškiantys gripo virusai identifikuojami ir įtraukiami į vakcinos sudėtį, tokiu būdu užtikrinant didžiausią vakcinos efektyvumą. Pagaminta vakcina yra skirta tik tų metų gripo viruso profilaktikai. Todėl skiepytis reikia kasmet.
Dabartiniu metu Lietuvoje yra kelių farmacinių kompanijų siūlomų vakcinų, kurių efektyvumas yra didelis. Šiek tiek skiriasi jų gamybos technologija ir dedami priedai. Visos šiuolaikinės vakcinos yra pagamintos iš atskirų gripo viruso komponentų, kurie nesukelia ligos, bet duoda gerą imunitetą.
Dažniausiai vaikai ir suaugusieji skiepijami suskaldyto viruso vakcinomis - Vaxigrip ir Fluarix. Vaikus galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Norėdami pasiskiepyti, kreipkitės pas savo gydytoją. Skiepai nuo gripo padės išvengti ligos ir sutaupys daug pinigų kiekvienai įstaigai ir organizacijai, kiekvienam pasiskiepijusiam asmeniui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą