Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nustatytas leistinas ribas gamtinės kilmės fluorido kiekiai viršija 103 vandenviečių tiekiamame vandenyje šiaurės vakarų Lietuvoje - Klaipėdos mieste bei rajone, Palangos mieste, Kretingos, Šiaulių, Raseinių, Telšių, Mažeikių, Skuodo ir Kelmės rajono savivaldybėse - esančiose vandenvietėse.
Daugiausia vandenviečių, kurių tiekiamame vandenyje nustatyti per dideli fuoridų kiekiai, - Skuodo ir Kretingos rajonuose, daugiausia gyventojų (apie 45 tūkst.) fluoridais užterštą vandenį gauna Klaipėdoje.
Nustatyta, kad fluoridų kiekiai 80 proc. minėtų vandenviečių tiekiamame vandenyje - nuo 1,5 iki 2,5 mg litre. Tuo tarpu nustatyta optimali fluoro koncentracija vandenyje - 0,6-0,8 mg litre.
Visuose gamtiniuose vandenyse yra tam tikras kiekis ištirpusio fluoro. Jūros vandenyje fluoro koncentracija siekia 1 mg/l, o upėse, ežeruose ir požeminiame vandenyje fluoro kiekis paprastai neviršija 0,5 mg/l.
Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus, t.y. nesudaro jokių drumzlių. Vartotojas jo nemato ir nejaučia. Per didelių fluoro kiekių poveikis sveikatai yra lėtas ir dažniausiai negrįžtamas.
Fluoras yra ypatingas tuo, kad žmogui kenkia ir per mažas, ir per didelis jo kiekis.
Mokslininkai nustatė, kad jokio pavojaus nėra, jei viename litre geriamojo vandens yra 0,7-1,0 mg fluoro. Jeigu fluoro vandenyje trūksta, vaikams sutrinka kaulinio audinio, dentino ir dantų emalio formavimasis, suaugusiesiems vystosi dantų ėduonis, didėja osteoporozės rizika.
Nuolat vartojant vandenį, kuriame fluoro koncentracija yra apie 1,8 mg litre, vystosi dantų fluorozė, pakenkiami danties audiniai jų formavimosi ir vystymosi metu. Per didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi, dėl to padidėja emalio poringumas, pažeidžiama danties mineralizacija. Dantų fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis. Ypač dantų fluorozė pavojinga ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Vartojant vandenį, kuriame fluoridų yra 3-6 mg litre, gali vystytis griaučių fluorozė, gali būti pastebimi skydliaukės, kasos ir antinksčių veiklos sutrikimai. Prieš kurį laiką imta kalbėti ir apie neurotoksinį fluoro poveikį.
„Respublikai“ pasidomėjus, kodėl jau ne vienus metus beveik 80 tūkst. žmonių priversti vartoti sveikatai galintį pakenkti vandenį, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė teigė, kad situacija keičiasi į gerąją pusę, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Pasak specialistės, 2009 m. žmonių, kuriems buvo tiekiamas per didelį fluoro kiekį turintis geriamasis vanduo, buvo apie 170 tūkst. Šiuo metu jų yra apie 80 tūkst., o šiemet turėtų sumažėti dar mažiausiai per pusę, nes Klaipėdos I vandenvietėje turėtų pradėti veikti defluoravimo įrenginiai.
„Mūsų tarnyba pastaraisiais metais labai aktyviai reikalauja iš vandens tiekėjų, kad jie spręstų problemą, parengtų aiškius planus, kokių priemonių bus imtasi siekiant žmonėms tiekti reikiamos kokybės vandenį, - sakė V.Galdikienė. - Dažniausias pasiteisinimas, kurį išgirstame, - nėra pinigų. Tačiau jeigu yra problema, ją reikia spręsti. Taip, defluoravimo įrenginiai yra labai brangūs, jų įrengimas didina vandens kainą, todėl kai kur svarstomos kitokios galimybės - vandenį tiekti iš kitos vandenvietės ar tiekti ne giluminį, bet gruntinį vandenį, kuriame fluoridų kiekiai niekada neviršija leistinų“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą