Gyvybės dienai

Paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė gyvybės diena. Šia proga norėčiau pakalbėti apie dar vieną diskutuojamą dalyką - eutanazijos įteisinimą. Kai kuriose Europos šalyse eutanazijos įstatymas priimtas.

Dalis medikų atsimena prieš keletą metų vykusią konferenciją apie eutanaziją, arba dirbtinį sunkių ligonių numarinimą jiems patiems arba jų artimiesiems pageidaujant. Lektorius - biomedicinos mokslų daktaras kunigas A. Narbekovas išplatino anonimines anketas, kurias reikėjo užpildyti prieš konferenciją ir pabaigoje. Jose buvo klausiama, ar pritariame eutanazijai.

Prieš konferenciją nepritariančių eutanazijai buvo vos keletas. Konferencijos metu nuomonę pakeitė didžioji dalis dalyvavusiųjų.

Mūsų nuomonę įvairiais klausimais nulemia žinios ir asmeninė patirtis. Mane galutinai įtikino vieno kunigo pasakyta mintis, jog ir beviltiškiausioje situacijoje visada išlieka stebuklo galimybė. Apie vieną tokį stebuklą noriu papasakoti.

Mano pacientė susirgo neaiškia liga, dėl kurios palaipsniui ji buvo paralyžiuota. Moteriai buvo pripažinta visiška negalia. Ji galėjo tik gulėti, kvėpuoti ir vos kalbėti. Beviltiškai serganti ligonė pradėjo mąstyti, kaip nutraukti savo gyvybę. Tam ji fiziškai neturėjo jėgų. Tačiau artimieji ją labai mylėjo. Neprarado vilties. Nors buvo daugybę kartų tirta įvairiose Lietuvos ligoninėse, keletą kartų operuota, artimieji atkakliai siekė, kad būtų dar kartą ištirta.

Paskutinę akimirką ištyrus nugaros smegenis, viename segmente rastas auglys, kuris ankstesnių sudėtingų tyrimų metu nebuvo pastebėtas. Dėl auglio buvo pažeisti rankų ir kojų nervai, dėl to moteris nebegalėjo judėti.

Pašalinus auglį, pacientė vėl pakilo iš lovos. Šiandien ji vaikšto ir džiaugiasi gyvenimu.

"Kokia laimė, kad nespėjau pakelti prieš save rankos, - sako ji. - O jau nedaug trūko."

Jei būtų galiojęs eutanazijos įstatymas, šios moters nebeturėtume.

Sveikinu visus su Gyvybės diena. Linkiu gražių stebuklų.