Rašo gydytojai
Daugelis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo periodu turi skundų dėl hemorojaus. Šie skundai - tai kraujavimas, skausmas ir diskomfortas išeinamosios angos srityje, išsiverčiantys mazgai, perštėjimas.
Hemorojus - viena dažniausių žmonių ligų. Žinoma, kad daugiau negu 50 proc. žmonių, vyresnių kaip 50 metų, turi daugiau ar mažiau padidėjusius hemorojinius mazgus.
Tiesiosios žarnos gale, po gleivine ir aplink išeinamąją angą, yra veniniai rezginiai. Šie rezginiai padeda geriau užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie mazgai padidėja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Padidėję, prasiplėtę šie rezginiai vadinami hemorojumi arba hemorojiniais mazgais.
Esant užkietėjusiems viduriams, įplyšta ties mazgu esanti gleivinė ir gali pasirodyti kraujo. Kraujo gali pasirodyti daug, gali tik lašelis. Retais atvejais, kai labai daug nukraujuojama, gresia mažakraujystė. Kraujavimas iš tiesiosios žarnos - visada grėsmingas skundas. Nors dažniausia kraujavimo priežastis - padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl žymiai grėsmingesnių priežasčių, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio. Todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems negu 50 metų, turintiems tokio pobūdžio skundų, reikėtų išsitirti visą storąją žarną.
Atsitinka, kad, atsiradus kraujavimui iš tiesiosios žarnos, diagnozuojamas ir net išoperuojamas hemorojus, o po kelių savaičių ar mėnesių vėl ima kraujuoti. Detaliau ištyrus randamas storosios žarnos vėžys. Tačiau pats hemorojus nėra ikivėžinė liga.
Hemorojiniai mazgai gali būti ir vidiniai, ir išoriniai. Vidinius hemorojinius mazgus dengia gleivinė, išorinius - oda. Kraujuoja dažniausiai vidiniai hemorojiniai mazgai.
Gydant hemorojų, svarbu, kad neužkietėtų viduriai. Kraujavimą ar skausmus gali išprovokuoti labai aštrus maistas, stiprūs alkoholiniai gėrimai. Svarbu laikytis higieninių įpročių - visada nusiprausti po tualeto. Tačiau šios priemonės ne visada padeda, ir tada gydymui taikytini pirmiausia mažai invaziniai ambulatoriniai, darbingumo nesutrikdantys gydymo būdai.
Daugeliu atvejų hemorojus gali būti gydomas ambulatoriškai, be skausmą malšinančių vaistų, nes gleivinėje, dengiančioje vidinius hemorojinius mazgus, nėra juntamųjų nervų galūnėlių. Prieš gydant hemorojų vienintelis reikalingas paruošimas - klizmavimas.
Yra sukurta keletas mažai invazinių hemorojaus gydymo būdų: guminių žiedų ligatūrų metodas, skleroterapija, infraraudonoji koaguliacija ir kiti. Chirurginės operacijos dažniausiai atliekamos stacionaro sąlygomis didžiausiems, ketvirtojo laipsnio vidiniams hemorojiniams mazgams gydyti. Kitų gydymo būdų naudojimo dažnumas priklauso nuo turimos įrangos ir gydytojo patirties.
Plačiausiai iš šių gydymo būdų taikomas yra guminių žiedų ligatūrų metodas. Dalis hemorojinio mazgo įtraukiama į specialų vakuuminį instrumentą ir užveržiama guminiu žiedu. Uždėjus žiedą, mazgas per 4-6 dienas apmiršta ir pats pasišalina. Paprastai uždėjus 3-4 žiedus, hemorojiniai mazgai žymiai sumažėja, o jų sukelti nepatogumai išnyksta. Šio metodo efektyvumas artimas chirurginės operacijos rezultatams. Tik operuojant ligonį įprastiniu būdu, tenka gultis į ligoninę. Ligonis jaučia skausmą, apie dvi savaites būna nedarbingas. Ši vieta labai jautri, žaizdos gyja ilgai.
Guminių žiedų ligatūros dedamos ambulatoriškai. Darant šią procedūrą nereikalingas skausmo malšinimas, procedūra trunka kelias minutes. Reikalingos 1 - 2 procedūros, atliekamos 2 - 4 savaičių intervalu. Dauguma ligonių po procedūros niekuo nebesiskundžia, nedidelį diskomfortą po procedūros 1 - 2 dienas jaučia mažiau kaip trečdalis pacientų, darbingumas nesutrinka.
Gintautas Radžiūnas
Medicinos mokslų daktaras
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą