Hiperaktyvių vaikų tėvai vienijasi

Pagalba

Lietuvoje oficialiai įkurta pirmoji tėvų, auginančių hiperaktyvius vaikus, bendrija.

Vaikų su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu tėvai nutarė vienytis, kad lengviau įveiktų sunkumus auklėjant atžalas. Į bendrijos veiklą aktyviai įsitraukė ir klaipėdiečiai.

Griaunantis aktyvumas

Jie nenustygsta vietoje, negali ramiai sėdėti, žaisti. Nesutelkia dėmesio, trukdo, įkyri, dažnai įsiterpia į kitų pokalbį. Jie išsiblaškę, pernelyg daug kalba, viską laužo, veliasi į muštynes su bendraamžiais.

Specialistų teigimu, hiperaktyvių vaikų Lietuvoje gimsta vis daugiau.

Pasak vaikų ir paauglių psichiatrės, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiosios gydytojos Teresės Ramanauskienės, hiperaktyvumo (hiperkinezinis) sutrikimas yra lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis suaugusiame gyvenime, neigiamai veikiantis vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje.

Tokie vaikai ne tik kelia daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams, bet ir patys dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė.

Šie vaikai nuo mažens irzlūs, blogai miega, jiems būdingi pilvo skausmai, alergija maistui. Tik pradėję vaikščioti, jie bėgioja lyg "užsukti". Pasak gydytojos, toks aktyvumas, deja, yra griaunantis ir betikslis.

Darželyje hiperaktyvus vaikas trukdo kitiems žaisti, užsiėmimų metu nesusikaupia, drumsčia pietų miegą. Mokykloje ši problema dar labiau paaštrėja, nes čia sukaupti dėmesį reikia ne žaidimui, o mokymuisi. Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį ilgiau nei kelias minutes. Nors paprastai hiperaktyvių vaikų intelektas normalus, jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes. Ir kuo labiau nesiseka tokiems vaikams mokykloje, tuo mažiau jie nori stengtis.

Mokykloje dėl impulsyvaus savo elgesio ir emocijų hiperaktyvūs vaikai dažnai yra nepageidaujami. Mokytojas, kuris nėra susipažinęs su sutrikimu, pasijaučiasi asmeniškai įžeistas, nes mano, kad vaikas išdykęs, tyčia jį nervina. Vaikas "tituluojamas" chuliganu, o tėvai pradedami kaltinti neatsakingumu, nemokėjimu auklėti arba dar daugiau - neauklėjimu.

Neišvengiami rūpesčiai ir namuose: pasak T. Ramanauskienės, tvarką ir drausmę palaikyti sunku. Ypač dideli sunkumai užklumpa paauglystės periodu.

"Natūralu, kad kartais tėvai netenka kantrybės, o tada prasideda ydingas ratas: į vaiko judrumą tėvai reaguoja pykčiu ir bausmėmis, vaikas atsako prieštaraudamas ir pykdamas, tuo lyg ir bausdamas tėvus. Konfliktas stiprėja. Vaikas ir tėvai, bausdami ir gąsdindami, ima varžytis, kas ką kontroliuos, ir niekas negali sustoti. Vis rečiau tėvams pavyksta palaikyti draugiškus santykius su vaiku. Tai sukelia nuolatinę įtampą šeimoje. Vaikas darosi piktas, agresyvus, didesnė tikimybė, kad pradės asocialiai elgtis. Neretai, praradę kantrybę, tėvai muša vaiką, tuo dar pablogindami situaciją", - teigia gydytoja.

Būtina gydyti

Anot T. Ramanauskienės, įvairiais duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3-5 proc. Dažnesnis šis sutrikimas berniukams nei mergaitėms (4:1).

Hiperaktyvumo priežastys yra įvairios: jį gali lemti, pavyzdžiui, ankstyvoje vaikystėje atsiradę smegenų funkcijos sutrikimai dėl nėštumo ar gimdymo patologijos.

Kita galima priežastis - genetinė: dažnai paaiškėja, kad hiperaktyvių vaikų tėvai irgi turėjo šį sutrikimą.

Taip pat hiperaktyvumą gali lemti blogi santykiai šeimoje, konfliktai, neteisingas auklėjimas, mitybos ypatumai - per didelis maisto priedų, dažų, konservantų, saldiklių kiekis maisto produktuose.

T. Ramanauskienė pabrėžia, kad į pernelyg didelį vaiko judrumą numoti ranka negalima, sutrikimą reikia gydyti. Priešingu atveju šiems vaikams padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis.

Pasak gydytojos, užtikrinti efektyvų gydymą gali multimodalus požiūris į patį sutrikimą ir jo gydymą. Tai reiškia komandos, kuriai priklauso tėvai, mokytojai, gydytojai ir elgesio specialistai (psichologai), sudarymą.

Anot T. Ramanauskienės, keturi tokio gydymo "kertiniai kampai" yra tokie: mokymo planavimas; medicininė priežiūra; psichologinis konsultavimas; elgesio modifikavimas.

Kartu ieško išeičių

Klaipėdietė Daiva Smilginienė sako įsitikinusi, kad tik tokiu būdu - dirbant komandoje - galima pasiekti teigiamų rezultatų.

Ši moteris augina hiperaktyvius dvynukus - berniukams dabar po 14 metų.

Daug sunkumų auklėdama dvynius patyrusi D. Smilginienė atkakliai stengiasi suprasti savo vaikų problemas ir jiems padėti.

Moteris nesiliauja domėjusis naujausiais gydymo metodais, o siekdama suvienyti tokio pat likimo tėvus, prieš dvejus metus inicijavo neformalios paramos grupės, kuri skirta padėti hiperaktyvius vaikus auginantiems tėvams, įkūrimą Klaipėdoje.

Gegužės mėnesį Vilniuje įkūrus naują visuomeninę organizaciją - Tėvų, auginančių hiperaktyvius vaikus, bendriją, ši grupė tapo jos dalimi.

"Tėvams reikia pasiryžti mokytis tokių vaikų auklėjimo, reikia įdėti daug pastangų, kad nepulti neviltin", - sako pašnekovė.

Rengiamuose susitikimuose tėvai bendrauja su psichologais - bendradarbiaujama su Klaipėdos pedagogine-psichologine tarnyba. Tėvai mokosi naujausių metodų, kurie efektyvūs hiperaktyvių vaikų auklėjime, dalijasi savo asmenine patirtimi ir kartu ieško išeičių.

Tokie ir yra įkurtos bendrijos tikslai - teikti hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams psichologinę bei psichosocialinę pagalbą, skatinti organizacijos narius dalintis patirtimi, diegti naujus metodus auklėjant šiuos vaikus ir kt.

"Palaikyti vieniems kitus yra labai svarbu. Vienas pats sunkumų niekaip neįvyksi", - tvirtino D. Smilginienė.

Bijo psichologų

D. Smilginienė pastebi, kad tėvai dažnai nenori pripažinti, kad jų vaikas hiperaktyvus, vengia kreiptis į gydytojus. O dar sunkiau pasiryžti susitikimui su psichologu.

"Ką, mano vaikas psichiškai nesveikas, ko aš ten eisiu?" - toks požiūris, pasak moters, vis dar gajus.

Tačiau psichologo pagalba, D. Smilginienės teigimu, yra labai naudinga, - tai ji sakanti iš savo patirties.

Dvynių mama taip pat pastebi, kad daugeliui tėvų labai trūksta informacijos apie šį sutrikimą.

D. Smilginienė drąsina tėvus nebijoti kreiptis pagalbos, nes bėgdami nuo problemos, jie jos tikrai neišspręs.

Susidomėjusieji bendrijos veikla, norintys padėti savo vaikams, tačiau nežinantys kaip, gali skambinti D. Smilginienei telefonu 8 (670) 90192.

Naujovė - gydymas žaidimais

Pasaulyje hiperaktyvūs vaikai jau sėkmingai gydomi ir specialiais kompiuteriniais žaidimais.

Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojos Galinos Ščiukinos, ne vaistais, o žaidimais vaikai sėkmingai gydomi Rusijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Gydytojos teigimu, tai naujas ir efektyvus hiperaktyvumo gydymo metodas, sukurtas Rusijos specialistų.

Tačiau G. Ščiukinai neteko girdėti, kad žaidimas būtų įvežtas į Lietuvą ir čia naudojamas. "Tiesiog mūsų šalyje dar niekas apie šį metodą nežino", - pastebi gydytoja.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ