Į parduotuvę - pajusti malonumą ir sąžinės graužatį

Turbūt dažnas žmogus, parėjęs iš parduotuvės, pastebi, kad nusipirko daugiau nei planavo. Pirkimas vieniems tapęs vos ne mada, o daliai žmonių - liguistu potraukiu.

Viena iš psichologinės priklausomybės formų yra patologinis potraukis pirkti įvairius, dažniausiai net nereikalingus daiktus.
Šis sutrikimas įvardijamas kaip oniomanija. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje jis priskiriamas prie "specifinių suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimų" grupės. Praktinėje psichologijoje naudojamas terminas šopomanija (angl. shop - krautuvė, pirkti), kuris apibrėžiamas kaip nesuvaldoma aistra arba liguistas potraukis pirkti, nepaisant žalingų pasekmių.

Mokslininkai, tyrinėjantys žmonių elgesį, pastebi, kad yra tiesioginis ryšys tarp liguisto polinkio pirkti ir potraukio svaigintis alkoholiu, narkotikais ar valgymo sutrikimų. Visoms priklausomybėms yra būdingas problemos neigimas, destruktyvaus elgesio teisinimas ir nuolatinis savęs įtikinėjimas, kad "daugiau taip nedarys".

Tyrėjų nuomone, šis liguistas potraukis būdingas apie 6 proc. gyventojų. Patologiniam pirkimui vystytis šiuo metu yra sudarytos labai puikios sąlygos: nuolatinės prekybos centrų akcijos pirkti pigiau, bankų dalinamos kreditinės kortelės, greito vartojimo kreditai, galimybė nusipirkti daiktą žiūrint televizorių, pardavimai-loterijos, internete siūloma pirkti daugybė prekių pigiau nei parduotuvėse, pridedant įvairių nemokamų dovanų.

Priežastys

Gediminas NORVILAS, Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas

Kodėl žmogus tampa priklausomas nuo pirkimo, tikslaus paaiškinimo nėra. Teigiama, kad šaknys glūdi vaikystėje, polinkį į priklausomybę nulemia tėvų ar globėjų elgesys su vaiku. Tačiau galima atpažinti būsenas, kurių žmogus stengiasi išvengti. Žema savigarba, baimė atrodyti blogesniam nei kiti, nusivylimas savimi, nesugebėjimas pripažinti savo silpnybių, noras atrodyti geresniam, nei yra išties, - tai būdingi į priklausomybę linkusių žmonių bruožai. Apsipirkimas leidžia tas nemalonias būsenas bent kuriam laikui pamiršti, tai savotiškas bėgimas nuo vidinio skausmo.

Iš tiesų žmogus bando nusipirkti ne daiktą, o laimės pojūtį ir iliuziją, kad yra stiprus, kad gali prieš kitus pasirodyti esąs pasitikintis savimi. Pirkimo metu žmogus patiria euforiją, visi kiti nemalonūs išgyvenimai dingsta. Pasitenkinimą sukelia pats pirkimo procesas - daiktų apžiūrinėjimas, čiupinėjimas, konsultavimasis su pardavėju, net kasos aparato skambtelėjimas ar momentas, kai išspausdinamas čekis. Išėjus iš parduotuvės, slopinami jausmai atgyja, kartu pradeda slėgti nerimas, baimė bei kaltė dėl savo nekontroliuojamo elgesio.

Gyvenimas save apgaudinėjant

Liguistas apsipirkimas, kaip ir kitos priklausomybės, yra tiesiogiai susijęs su saviapgaule. Pavyzdžiui, žmogus sau įteigia, kad eina nusipirkti tik duonos, tačiau grįžta su pilnu krepšiu pirkinių. Arba išeina pasivaikščioti, bet kaip užėjo į parduotuvę - net nepastebi. Lygiai taip pat priklausomas nuo alkoholio žmogus, negalvodamas apie išgėrimą, išeina pavedžioti šuns, o grįžta girtas. Tokio savo elgesio kontrolės praradimo žmogus protu nesuvokia, tada ieško pasiteisinimų, kodėl taip įvyko. Kai pasiteisinimai išsenka, tada kaltina save, tačiau tai situacijos nekeičia, atvirkščiai - kaltės jausmas skatina dar labiau pasinerti į priklausomybę.

Priklausomybės procesas yra labai apgaulingas, kadangi pradžioje gaunamas malonumas yra didesnis nei sąžinės graužimas, kad išleista per daug pinigų. Neretai moterys tiesiog giriasi, kad kai joms užeina depresija, tada eina apsipirkti. Tačiau kuo toliau, tuo labiau depresija gilėja, o pirkimo proceso teikiamas malonumas mažėja. Gyvenimas nuolat nerimaujant, meluojant, švaistant pinigus anksčiau ar vėliau atsilieps santykiams su artimaisiais, atsiras ligų be priežasties - galvos skausmas, nemiga, virškinimo sutrikimai. Kreipimasis į medikus dažniausiai rezultatų neduoda, nes jokios akivaizdžios ligos požymių nėra, o apie savo nekontroliuojamą potraukį pirkimui žmogus nepasakoja niekam, net gydytojui. Be to, priklausomi nuo pirkimo asmenys neigia savo problemas ir pasikeitusį elgesį, nepriima pagalbos ir save tikina, kad jie didelių problemų dėl nevaldomo potraukio pirkti neturi.

Ką daryti?

Priklausomi nuo pirkimo žmonės pagalbos ieško labai retai, nes nėra labai skaudžių praradimų, kaip kitų priklausomybių atveju (alkoholio, narkotikų, lošimo). Kreiptis pagalbos dažniausiai reikalauja artimieji, kai nebegali pakęsti nuolatinio pinigų švaistymo ir nuotaikų kaitos.

Vieniems padeda apsilankymas pas psichologą, kiti gilinasi į savo išgyvenimus psichoterapijos grupėje. Padeda laisvalaikio planavimas, aktyvus poilsis, kūryba, pramogos su vaikais, teatras, parodos, visa tai, kas padeda išvengti nuobodulio ir vienatvės. Patartina susidaryti smulkų būtinų pirkinių sąrašą einant apsipirkti ir šio sąrašo būtinai laikytis. Svarbu stebėti savo elgesį ir nuotaikas, nepasiduoti išpardavimų ar nuolaidų euforijai, atsisakyti reklaminių bukletų peržiūros ir prekes pirkti tik tas, kurios yra išties reikalingos.

Tačiau vien išorinio elgesio pasikeitimo nepakanka, būtina savo jausmų, įsitikinimų, vertybių, santykių su aplinkiniais žmonėmis peržiūra ir korekcija. Su specialistų pagalba svarbu išanalizuoti savo požiūrį į save, kokius jausmus - baimę, gėdą, nesaugumą, nerimą, bejėgiškumą - pinigų leidimu stengiamasi paslėpti. Viena pagrindinių sveikimo nuo priklausomybės pirkimui sąlygų - mokytis natūraliai išgyventi slopinamus jausmus, stengtis įveikti gyvenimo sunkumus, o ne nuo jų bėgti. Labai svarbus santykis su tikėjimu aukštesnėmis jėgomis, nes norint išsivaduoti iš priklausomybės vien žmogiškųjų pastangų dažniausiai nepakanka.

Gyvenimas nuolat nerimaujant, meluojant, švaistant pinigus anksčiau ar vėliau atsilieps santykiams su artimaisiais, atsiras ligų be priežasties - galvos skausmas, nemiga, virškinimo sutrikimai.

Gediminas NORVILAS