Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos suaugusiųjų klausos protezavimo centras jau gavo naują klausos aparatų partiją. Naujųjų klausos aparatų kai kuriems neprigirdintiesiems teko laukti net nuo birželio. Tačiau ar visada liekama patenkintais nauju klausos aparatu?
Maždaug kas šešto žmogaus klausa yra sutrikusi. Tam įtakos turi amžiaus sąlygoti kraujagyslių ir nervų sistemos pokyčiai, traumos, infekcijos, ototoksiniai medikamentai bei nuolat didėjantis triukšmo lygis. Žalojantis gali būti ne tik pramoninio triukšmo, bet ir nešiojamųjų iPod, MP3 grotuvų, garsios muzikos klubuose ar automobilyje, petardų sprogimų poveikis. Klausos sutrikimas pastebimas ne iš karto. Dažniausiai skųstis pradedama ūžesiu ausyse.
Kada reikia klausos aparato
Mažėjant vidinės ausies neuroepitelinių ląstelių skaičiui ar sutrikus jų funkcijai, sutrinka garso "priėmimas" arba mechaninės garso energijos transformacija į nervinį impulsą. Neuroepitelinėms vidinės ausies ląstelėms taip pat būdinga ir aukščiau esančių klausos centrų stimuliacija, t.y. mažėjant jų skaičiui, taip pat sutrinka ir klausos centrų funkcija, blogėja sudėtingų kalbos signalų suvokimas. Toks klausos sutrikimas vadinamas neurosensoriniu, apimančiu ir receptorių, ir nervinių laidų funkcijų sutrikimus.
Atsižvelgiant į trukmę, klausos sutrikimai gali būti skirstomi į ūminius ar lėtinius. Pirmuoju atveju, bent iš pradžių, taikytinas medikamentinis gydymas. Čia vertėtų paminėti antioksidantus, nes veikiant daugeliui žalojančių faktorių klausos pažeidimo patogenezėje dalyvauja laisvieji radikalai. Lėtinio klausos sutrikimo atvejais vaistai mažai tepadeda. Tikimasi kiek pristabdyti tolesnį klausos blogėjimą ar sušvelninti kartu pasireiškiantį subjektyvų ūžesį. Jei klausos sutrikimas yra didelis ir nukenčia paciento gyvenimo kokybė - padėti gali tik klausos aparatas.
Kokios klausos funkcijos nukenčia
Dėl amžiaus sąlygotų pokyčių ar kitų žalingų faktorių poveikio pirmiausia nukenčia geba išgirsti aukštų dažnių, 3-4 kHz, diapazono garsus. Todėl žmogus skundžiasi, jog sunkiau suprasti kalbą, ypač moterų ar vaikų, pasigendama kalbos "ryškumo".
Dėl sutrikusios savotiško vidinės ausies stiprintuvo funkcijos nebesustiprinami mažo intensyvumo garsai, o didesnio intensyvumo garsai neslopinami, tad labai greitai tampa per garsūs. Lygiagrečiai sutrinka dažninė ir intervalinė klausos skiriamoji geba, t. y. du panašaus dažnio garsai arba du iškart vienas po kito einantys garsai suvokiami kaip vienas, padidėja maskuojamasis triukšmo poveikis ir blogėja kalbos suvokimas, ypač triukšmingoje aplinkoje ar esant didesniam garsų intensyvumui.
Kodėl nesipildo lūkesčiai
Klausos protezavimo poreikį specialistas įžvelgia gerokai anksčiau, nei tai pripažįsta pats neprigirdintysis. Kol nusprendžiama ryžtis klausos protezavimui, spėjama seniai pamiršti jau minėtus "plonus" aukštų dažnių garsus. Tinkamai parinktas klausos aparatas juos vėl sugrąžina, nors dažniausiai šie šaižoki garsai ne iš karto gerai toleruojami. Vertėtų nesibaiminti ir užsiminti apie tai klausos specialistui, kad šis atitinkamai sumažintų aukšto dažnio garsų stiprinimą, kurį vėliau, jau apsipratus, būtų galima atkurti iki reikiamo.
Žiūrint televizorių lengviausiai bus suprasti į TV kameras kalbančius laidų vedėjus ar pašnekovus, kai matomos jų lūpos. Labiausiai nusivilti gali tekti norintiems pasimėgauti serialu, kur lietuviškas įgarsinimas girdimas kartu su originalia kalba, aidint muzikiniam ar kitokiam foniniam triukšmui. Tam gali nepakakti net ir pažangiausių klausos aparatų, nes joks aparatas nebus pajėgus diferencijuoti kalbas ir vieną kurią jų nuslopinti. Tačiau nešiojant klausos aparatą klausymo įgūdžiai vis tobulės ir supratimas gerės.
Dažnas neprigirdintysis dar ir be aparato sugeba susikalbėti su vienu pašnekovu, tačiau pasigenda didesnio klausos aparato efekto grupinių pokalbių metu. Todėl neteisinga būtų stengtis nuslėpti savo negalią, ypač nuo giminių ar artimųjų, draugų. Žinodami specifinius jūsų poreikius jie stengsis kalbėti lėčiau, aiškiau artikuliuodami.
Kaip išvengti švilpimo
Dažnas yra girdėjęs ar pats patyręs, kad klausos aparatas ima "švilpti". Tačiau šis švilpimas priklauso ne vien nuo aparato. Vienas iš būdų išvengti tokio švilpimo - pasidaryti individualų ausies įdėklą. Tik tokie įdėklai įsigyjami savo lėšomis. Užsakius dar reikia palaukti, kol įdėklas bus padarytas. Tačiau individualaus įdėklo nereikia keisti kas mėnesį, jį galima plauti, tad mažesnė landos odos uždegimų tikimybė. Tik kartais gali būti sunkiau jį įsidėti, ypač jei sutrikęs pirštų jautrumas ir judrumas. Skaitmeniniuose klausos aparatuose ši problema sprendžiama programiniu būdu. Pažangesniuose klausos aparatuose švilpimas nustatomas ir nuslopinamas automatiškai. Paprastesniuose aparatuose pavojingų dažnių stiprinimą apriboja klausos specialistas.
Tenka laukti
Kiekvienos grupės klausos aparatų poreikis nustatomas vadovaujantis praėjusių metų duomenimis, tačiau situacija kiekvienais metais gali skirtis. Dėl to gali tekti kelis mėnesius palaukti eilėje. Kartais tenka išklausyti pacientų priekaištų, jog skiriasi išrašytas ir išduotas klausos aparatas.
Konkursus klausos aparatams pirkti Valstybinė ligonių kasa skelbia kasmet, tad ir juos laimėti kaskart gali skirtingi modeliai. Gali kisti ir aparatų specifikacijos - antai pernai pavasarį buvo nuspręsta daliai neprigirdinčių suaugusiųjų skirti skaitmeninius klausos aparatus.
Aprūpinus kompiuteriu surdologijos kabinetą, buvo sukurta elektroninė klausos aparatus gavusių ir jų tebelaukiančių pacientų duomenų bazė, palengvėjo ir pagreitėjo jų apskaita.
Naujos galimybės
2008 metais atsirado galimybė užsakinėti geresnės kokybės klausos aparatus ir suaugusiesiems. Nors vidutinio klausos sutrikimo atvejais klausa vis dar bus atkuriama estiškais klausos aparatais, kai kuriems suaugusiesiems, kurių klausos sutrikimas yra labai ryškus, pirmą kartą buvo užsakyti skaitmeniniai klausos aparatai. Du jų modeliai programuojami kompiuteriu specialiomis programomis. Šie aparatai pasižymi keliomis dažnių juostomis, dėl to juos galima tiksliau pritaikyti prie audiogramos. Be to, juose galima atskirai reguliuoti mažo, vidutinio ir didelio intensyvumo garsų stiprinimą.
Kitų aparatų parametrai reguliuojami rankiniu būdu, programa tik pateikia rekomendacijas atsižvelgiant į paciento klausą. Toliau blogėjant klausai visus šiuos aparatus galima atitinkamai perprogramuoti naujai audiogramai. Dėl platesnio dažnių diapazono ir nelinijinio garsų stiprinimo gali būti sunkiau priprasti prie šių aparatų žmonėms, ilgus metus nešiojusiems įprastus analoginius klausos aparatus.
 |
| Dainius GUZEVIČIUS, gydytojas otorinolaringologas |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą