Situacija sveikatos priežiūros įstaigose tampa grėsminga - kalbama, kad kai kuriose jų medikų atlyginimai jau sumažėjo beveik per pusę, daliai darbuotojų įteikti atleidimo lapeliai, kiti raginami eiti nemokamų atostogų ir jau dabar aišku, kad skaudžiausiai visa tai atsilieps pacientams.
“Nepopuliarių” priemonių gydymo įstaigų
vadovus verčia imtis sunki finansinė padėtis valstybėje, mažinamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, o kartu - ir gydymo įstaigų finansavimas.
Tačiau sunkiausia laukia pacientų - net medikai neneigia, kad jau dabar už daugelį paslaugų, vaistus, medicinos priemones ligoniams, net ir visą gyvenimą mokėjusiems privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, tenka mokėti patiems. Natūralu, kad blogėjant gydymo įstaigų finansinei situacijai ir mažėjant medikų atlyginimams, pacientams teks vis labiau tuštinti savo kišenes.
Pildys bedarbių gretas?
Kaip neseniai skelbė žiniasklaida, Šiaulių apskrities ligoninėje atleidimo lapelius gavo 18 darbuotojų: 13 slaugytojų, 1 pagalbinis darbuotojas, 4 ūkio dalies, transporto darbuotojai. Šiais metais ligoninės sutartis su Teritorine ligonių kasa yra 2 mln. litų mažesnė negu pernai, todėl patvirtintas ekonominio sustiprinto režimo planas. Jis numato ne tik personalo, bet ir atlyginimų mažinimą bei kitas priemones.
Joniškio ligoninėje atleidimo lapeliai įteikti 28 darbuotojams, iš kurių 11 yra pensininkų. Įstaigos administracija, suskaičiavusi, kad šiuo metu yra per 150 viduriniojo personalo etatų, darbuotojų dar mažins. Skaudžiausia ligoninei - nuo liepos uždaromas Akušerijos skyrius. Ten dirbusiam ir atleistam personalui pasiūlyta persikvalifikuoti, nes nuo sausio pradžios ligoninėje atidaromas Psichiatrijos skyrius.
Tai - tik kelių gydymo įstaigų situacijos, susiklosčiusios dėl lėšų taupymo sumažinus sveikatos apsaugai planuotą finansavimą 300 mln. litų.
Mažės ir pinigų, ir paslaugų
Gydymo įstaigų finansine padėtį sunkins ir tai, kad gegužės 8 d. įvykusiame PSD tarybos posėdyje nuspręsta patvirtinti balo įkainį ne 1 litą, bet 0,89 lito ir įvesti “plaukiojančio” balo sistemą.
Kiekviena gydymo įstaigos teikiama paslauga įvertina tam tikru balų skaičiumi. Iki šiol balas buvo lygus vienam litui, tačiau jį nuspręsta sumažinti iki 0,89 lito. Įvedus “plaukiojantį” balą, jei paslaugų bus suteikta daugiau, nei numatyta sutartyje su ligonių kasa, balo vertė mažės ne tik iki 0,89 lito, bet dar daugiau. Paprasčiau sakant, už gydymo įstaigos suteiktas paslaugas jai bus sumokėta tiek, kiek ligonių kasos turės pinigų.
Įvedus “plaukiojantį” balą, galima sakyti, saugiau jausis politikai - jokia gydymo įstaiga negalės pacientui pasakyti, kad baigėsi pinigų limitas ir paslaugų teikti negalime, nes jos bus neapmokėtos.
Tačiau faktas tas, kad pačios gydymo įstaigos nebus suinteresuotos suteikti daugiau paslaugų, nes tada už jas bus mažiau mokama, tai tiesiog įstaigoms bus nuostolinga.
Algas teks mažinti
“Mažėja finansavimas, dėl to dalies gydymo įstaigų situacija tikrai tampa nelengva, kai reikia rasti galimybių, kaip amortizuoti lėšų stygių. Įvairios įstaigos renkasi skirtingus būdus. Vienas jų - dalies darbuotojų atleidimas, neefektyvių arba mažiau efektyvių padalinių reorganizavimas”, - “Respublikai” teigė Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis.
Kiti būdai - apkarpyti medikų algas ar išleisti juos nemokamų atostogų. Tačiau pagal galiojančius įstatymus jokia krizė ar taupymas negali būti priežastis nemokamai atostogauti, be to, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų.
“Subalansuoti įstaigų biudžetą gal padėtų darbo užmokesčio, kuris sudaro apie 75-85 proc. viso įstaigos biudžeto, mažinimas. Tačiau darbdavys mažinti atlyginimo, numatyto darbo sutartyje, be darbuotojo sutikimo neturi teisės, - teigia S.Gendvilis. - Natūralu, kad su tuo sutinka toli gražu ne visi darbuotojai. Vis dėlto manau, kad, mažėjant bendrajam vidaus produktui, išlaikyti nominalių atlyginimų yra nebeįmanoma. Galime ginčytis tik dėl algų sumažėjimo masto, o ne dėl paties fakto. Įstaigų vadovams belieka tartis su darbuotojais, kad šie sutiktų perrašyti darbo sutartį”.
Kiek kainuoja pagalba?
Oficialiai teigiama, kad už būtinąją medicinos pagalbą socialiai apdraustiems ligoniams mokėti nereikia - tai apmokama PSDF lėšomis. Tačiau net patys medikai jau neslepia, kad taip toli gražu nėra. Net prireikus būtinosios pagalbos mokėti tenka, ir ne kelias dešimtis, o kelis šimtus ar net tūkstančius litų. Tiesa, ne viską oficialiai - nemaža dalis šių pinigų nukeliauja tiesiai medikams į kišenę.
Neoficialiais duomenimis, chirurginė operacija priklausomai nuo jos sudėtingumo pacientui atsieina nuo poros šimtų, iki kelių tūkstančių litų. O kur dar anesteziologo, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų paslaugos... Nusipirkti vaistų, įvairių medicinos priemonių sunkmečio prislėgtos ligoninės pacientų jau prašo nesislapstydamos.
Už tyrimus, kurie esą pacientui nėra būtini, mokėti reikia jau oficialiai. Taip pat ir už tai, kad jie būtų atlikti greičiau, ar už specialisto konsultaciją. Kalbama, kad jau greitai gali tekti mokėti ir už patalynę, maistą. Tad be piniginės į ligoninę geriau net nesigulti.
Tokia situacija gydymo įstaigose jau dabar, o kas laukia ateityje? Patys medikai pripažįsta, kad mažinant lėšas sveikatos priežiūrai medikai pacientams galės suteikti vis mažiau paslaugų arba gali menkėti teikiamų paslaugų kokybė.
S.Gendvilio teigimu, jei PSDF lėšos metų viduryje bus dar kartą mažinamos, dalis įstaigų jau nebepajėgs subalansuoti savo biudžeto ir gali tekti susidurti su skaudžiausiais tiek įstaigų darbuotojams, tiek pacientams padariniais - įstaigų bankrotais.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą