Įmonių vadovai rūpinasi darbuotojų gripo profilaktika

Nors gripo epidemija Lietuvoje prasidės tik kitų metų pradžioje, Klaipėdos įmonių vadovai jau dabar rūpinasi savo darbuotojų profilaktika - nemokamu skiepijimu nuo šios ligos. Šiemet pirmą kartą Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos, akcinių bendrovių "Klaipėdos kranai" ir "Klaipėdos kartonas", UAB "Itera Lietuva" darbuotojus skiepijo medicinos centro "Lorna" bendrosios praktikos gydytoja Irma Vaitukaitytė.

Skiepijimas teikia ekonominės naudos

Apskaičiuota, kad skiepijimasis nuo gripo 25 proc. sumažina suaugusiųjų sergamumą kvėpavimo takų ligomis, 44 proc. - vizitų pas gydytojų skaičių, 88 proc. - antibiotikų skyrimo vaikams, 50 proc. - senyvo amžiaus žmonių mirštamumą, 39 proc. - jų gydymas ligoninėje dėl gripo ir plaučių uždegimo.

"Didžiausią riziką susirgti gripu turi žmonės, kurių darbo aplinkoje yra dideli žmonių susibūrimai. Pavyzdžiui, didelėse įmonėse oro lašeliniu būdu plintanti infekcija gali "išguldyti" daug darbuotojų. Todėl sveikintina direktorių iniciatyva nemokamai paskiepyti kolektyvus. Gripo epidemijos metu jų darbuotojai dirbs, sumažės nedarbingumo lapelių skaičius, mažiau žmonių paliks darbo vietą dėl blogos savijautos ir nenukentės darbo našumas", - sakė gydytoja Irma Vaitukaitytė.

Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos valdybos pirmininkas Antanas Bosas pasakojo, jog buvo atlikta korporacijos darbuotojų sergamumo gripu analizė. "Skaičiai ne kokie: 162 nedarningumo dienos, o nedarbingumo lapelio vidutinė trukmė - 4-5 dienos. Už pirmas dvi nedarbingumo dienas žmonėms moka darbdaviai. Darbas taip ir lieka nepadarytas. Nuostolis. O analizė rodo, kad sirgo maždaug 40 žmonių. Todėl šiemet įtikinau žmones, kad jie įmonėms pigiau kainuos, jei pasiskiepys ir nesirgs visą žiemą, negu kad sirgs ir negalės ateiti į darbą.

Įmonės sudarė sutartį su medicinos centru "Lorna", kurio gydytoja beveik 300 darbuotojų paskiepijo atvykusi į bendroves. Vien bendrovėje "Klaipėdos kartonas" (generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas) panoro pasiskiepyti 163 žmonės. Aš irgi pats pirmas pasiskiepijau - parodžiau pavyzdį. Beje, skiepijausi ir nuo erkinio encefalito", - pasakojo Antanas Bosas.

Savo dirbantiesiems, kurie beveik visi - vyrai, pavyzdį rodė ir AB "Klaipėdos kranai" generalinis direktorius Mindaugas Lisauskas, gydytojai dar žadėjęs būtinai nuo gripo paskiepyti ir visus savo šeimos narius.

Skiepų nereikia bijoti

Gydytoja pasakojo, kad skiepytis labiau bijo arba labiau maivosi vyrai. Jie save vadina begemotais, bijančiais skiepų. Tačiau po šios nemirtinos ir visai neskausmingos procedūros, kai vienkartiniais švirkštais su plonyte adata kiekvienam individualiai parinkta vakcinos dozė suleidžiama į petį, sako taip nieko ir nepajutę.

Pastebėta, jog skiepytis bijo žmonės, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis (kvėpavimo takų, kraujagyslių, inkstų, diabetu). Jie mano, kad tai pablogins jų savijautą. "Iš tikrųjų būtent jiems ypatingai rekomenduojama skiepytis, kad išvengtų ligų paaštrėjimo ir gripo komplikacijų, dėl kurių galimi ir mirties atvejai. Gripo komplikacijų, gydymo ligoninėje ir mirčių rizika yra. Todėl rekomenduojama skiepytis visiems - nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių, - sako gydytoja Irma Vaitukaitytė.

- Imunitetas prieš gripą pasiskiepijusio žmogaus organizme pradeda formuotis po dviejų savaičių. Idealiausias laikas skiepytis yra rugsėjo mėnuo, bet galima skiepytis ir lapkričio, gruodžio mėnesiais, nes Lietuvoje gripo epidemijos prasideda sausį arba vasarį, kartais netgi kovo pradžioje".

Labai naudinga naujovė

Vakarų Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje per metus pasiskiepija 10-30 proc. gyventojų. Lietuvoje šis skaičius tesiekia 1,6-3,6 proc. gyventojų. Lietuviai, deja, sunkiai priima naujoves, nors jos ir labai naudingos. Matyt dar iš tarybinių laikų išliko nuostata, kad reikėtų vengti svetimo baltymo - svetimkūnio įvedimo į organizmą, kad po vakcinos irgi susergama.

"Gripo vakcina 100 procentu nuo gripo, aišku, neapsaugos. Bet geriau padaryti viską, kad tik nesusirgtum, negu nieko nedaryti. Juolab kad gripo sukeltos komplikacijos gali būti tik nepasiskiepijusiam žmogui. O pasiskiepijęs žmogus bent jau komplikacijų tikrai išvengs", - įsitikinusi gydytoja Irma Vaitukaitytė, kuri pati skiepijasi jau penktus metus.

Pasak gydytojos, žmogus po gripo vakcinos gali ir susirgti. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad skiepijamas žmogus tuo metu nesirgtų - nekarščiuotų, nebūtų slogos. Nereikia skubėti skiepytis ir po ką tik persirgtos ligos. Bet kuri liga (net ir sloga) slopina ir silpnina imunitetą. Tuomet su gripo vakcina imunitetas nepajėgus kovoti taip, kad nebūtų jokių reiškinių. Tada ir atsiranda lengvi gripo simptomai.

Gydytoja Irma Vaitukaitytė skiepijamą žmogų visada perspėja, kad pirmas tris dienas jis gali jausti lengvus gripo simptomus: kaulų, raumenų, akių obuolių skausmus, lyg ir slogą. "Pavyzdžiui, iš 200 paskiepytųjų tuos simptomus pajunta gal 10-12 žmonių. Tai normali organizmo reakcija. Epidemiologai kasmet prognozuoja, koks gripas gali būti. Ir pagal šias rekomendacijas firmos stengiasi atnaujinti vakciną.

Šiemet žmones skiepijame vakcina, kuri turi tris gripo štamus (Maskvos, Honkongo ir Naujosios Kaledonijos). Beje, noriu pasidžiaugti, jog nuo gripo pasiskiepijo ir beveik visi centro "Lorna" darbuotojai, kurie patenka į rizikos susirgti gripu grupę, nes epidemijos metu būtent medikai daugiausia kontaktuoja su jau sergančiais žmonėmis.

Džiugu, kad ir mano pacientai dažnai pareiškia norą pasiskiepyti", - pasakojo "Lornos" bendrosios praktikos gydytoja Irma Vaitukaitytė, nemokamai konsultuojanti ir gydanti savo prisirašiusius pacientus.

Ramunė VISOCKYTĖ