Dėl ko taip gali nutikti: dėl pavasarinių ar kitokių permainų, oro užterštumo, maisto, kurį valgome, kosmetikos, kurią naudojame odai pagražinti?
Pagal susirgimo priežastis dermatitus galima skirstyti į daugybę rūšių. Atopija (atopinis dermatitas) būna tuomet, kai yra paveldimas polinkis sirgti atopinėmis ligomis. Pavyzdžiui, dėl bronchinės astmos paūmėjimo per pavasarinį augalų žydėjimą, gali paūmėti ir atopinis dermatitas.
Iritacinis (kontaktinis) dermatitas atsiranda nuo dirginančių veiksnių. Tokiais veiksniais gali būti saulė, vėjas, užterštas oras, cheminės medžiagos.
Būna dar dermatitų, kai kontaktinę alergiją sukelia išoriniai alergenai - kosmetika, kvapai, plaukų dažai, konservuojančios medžiagos. Ypač iš pastarųjų medžiagų oda dažnai įsijautrina parabenams, kurių neturi tik retos, sakyčiau, išskirtinės kosmetikos priemonės. Parabenų aptinkama net tose priemonėse, kurios reklamuojamos kaip gydančios.
Yra ir vidiniai maisto (šokoladas, kiaušiniai, citrusiniai vaisai, riešutai, pienas) įkvepiami alergenai, neretai sukeliantis atopinį dermatitą.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad trumpalaikis dermatitas gali ir negydomas praeiti. Bet gana dažnai, kai norima plačiau odą bėrimais nusėjusį dermatitą išsigydyti, prireikia gydytojo pagalbos.
Kaip sužinoti, kurie alergenai konkretaus žmogaus odai yra pavojingi tiek, kad jų būtinai reikia vengti, norint gražiai atrodyti, likti sveikam?
Gydytojai esant užsitęsusio dermatito eigai naudoja alergenų lopo testą. Įvairių alergenų rinkinys trims dienoms užklijuojamas pleistru ant odos. Po 72 valandų jį nuėmus vertinama odos reakcija į tuos alergenus. Žinom, kur koks alergenas buvo, todėl, jei atsiranda konkrečioje vietoje odos paraudimas, lengva nustatyti, kam žmogus jautrus.
Atopinio dermatito atveju įkvepiamieji ar maisto alergenai tikrinami odos dūrio mėginiais. Beje, tokie dermatitai neretai susiję su atopine astma ir alerginiu rinitu.
Maždaug 3 procentams mokyklinio amžiaus vaikų nustatoma atopinio dermatito požymių. Tai - gan dažna vaikų liga.
Pastaruoju metu vis dažniau nustatomas ir žmonių jautrumas nikeliui. Tai - metalo priemaiša, kurios mūsų buityje, aplinkoje dažnai pasitaiko. Nikelio turi ir kava, ir šokoladas.
Mūsų klinikos daktarė Aistė Bieliauskienė, parengusi disertaciją apie kontaktinę alergiją, nustatė, jog iš 100 dermatitu sergančiųjų 50 ligonių yra įsijautrinę kontaktiniams alergenams, dažniausiai nikeliui ir aromatinei kvepalų medžiagai Peru balzamui.
Vadinasi, tie, kurie įsijautrinę nikeliui, turėtų kavos ir šokolado vengti. Ko dar jiems negalima?
Manyčiau, kad dermatitu susergantys žmonės patys galėtų sekti savo odos būklę, kada ji pablogėja. Tarp kitko, dėl pernelyg didelio pomėgio šokoladui, dažniausiai nukenčia jaunuolių veido oda ir nesant dermatito, nes jiems padaugėja jaunatvinių spuogų.
Kada galima įtarti žmogų "užpuolus" alergijai, o kada būna tik paprastas odos paraudimas dėl alergijos?
Kai dermatito simptomai, t.y. odos paraudimas, pleiskanojimas ilgiau nepraeina ir kartojasi, galima įtarti įsijautrinimą kontaktiniams alergenams. Dermatito vietos priklauso nuo alergeno poveikio ir rūšies. Bėrimai atvirose kūno vietose - ant veido, rankų būdingi išorinių alergenų poveikiui. Išbertas kaklas, alkūnių ir pakinklių linkiai atsiranda sergant atopiniu dermatitu, esant įsijautrinimui vidiniams alergenams.
Dažnai būna išoriniams alergenams įsijautrinusių pacientų, turinčių trofinių opų, jos gydomos vaistinėse gaminamais tepalais, kurių sudėtyje yra benzokaino. Ši medžiaga kaip anestetikas dedama į kai kuriuos tepalus. Opos yra skausmingos, jas bent apgydyti reikia, tačiau papildomai įjautrinus, sudirginama oda aplink opą, ir ją užgydyti labai sunku.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį ir į didelį seborėjinio dermatito paplitimą. Šia liga susirgę pacientai (ypač jauni) labai išgyvena, ieško dermatologo pagalbos. Dažnais atvejais ši liga prasideda brendimo laikotarpiu, kai veido, skalpo odoje suaktyvėja riebalų liaukos. Plaukai tuomet riebaluojasi, skalpo oda pleiskanoja. Ligos negydant, gali pradėti slinkti plaukai.
...ir grėsti nuplikimas?
Ne, nuplikimas negresia, bet gero estetinio vaizdo ir tankių plaukų dėl seborėjinio dermatito tikrai negalima tikėtis. Geros savijautos - taip pat. Todėl gydytis reikia. Be to, kartu su seborėjiniu dermatitu jaunuolį dažnai vargina jaunatviniai spuogai. Mūsų tyrimai rodo, kad jaunatvinių spuogų veide turi iki 95 proc. 13-19 metų jaunuolių. Sunkios formos randėjančiais spuogais serga vienas jaunuolis iš šimto. Dėl šios ligos nedera kaltinti tik brendimo, kai suaktyvėja odos riebalų liaukos. Šokoladas, pienas, rūkymas, blogina ligos eigą ir gali būti pačių jaunų žmonių gerai valdomi.
Jautresniam paaugliui jaunatviniai spuogai nesvarbu kokia jų forma -lengva ar sunki - gali sukelti labai slogią reakciją - iki minčių apie savižudybę. Todėl tėvams būtina žinoti, kad dermatologai dabar tikrai turi pakankamai efektyvių vaistų šiai ligai suvaldyti. Lengvos formos spuogai dažniausiai baigiasi su jaunyste, ypač pagerinus odos priežiūrą priemonėmis, skirtomis riebiai odai.
Tie spuogai, tas dermatitas gal ir baigiasi, bet kitas gali ateiti, tai kaip tuomet gydytis?
Pirmiausia kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti dermatito priežastį ir bandyti ją šalinti. Gerų rezultatų pasiekiama, kai išvengiama nustatytų alergenų. Jei, pavyzdžiui, žmogus žino, kad yra jautrus kvapams, tai gali atidėti į šoną aromatizuotą kosmetiką. Juk dabar pakanka ir bekvapių priemonių, be konservantų, be parabelų. Dermatito paveiktos odos gydymui yra priešuždegiminių vaistų, drėkiklių, kurie atkuria epidermio barjerines funkcijas.
Beje, atopinis dermatitas gali ir pasikartoti. Geriausia, žinoma, kada gydomasi taip, kaip paskyrė gydytojas. Šeimos gydytojas gali nustatyti, ar dermatitas, pradėjęs žmogų kamuoti, yra lengvas, ar sunkus. Tačiau, jei dermatitas ilgokai užsitęsė, jei jis dažnas, jei ligonio pagydyti šeimos gydytojui nesiseka, o odos bėrimas tik plečiasi, reikia pacientą nukreipti dermatologui.
Gavus šeimos gydytojo nukreipimą, nesunku atvykti į Kauno klinikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą