Įrangos bus, dirbančių - nežinia

Tobulėjant medicinos technologijoms nuo pasaulio stengiasi neatsilikti ir Lietuva - gydymo įstaigoms perkama vis modernesnė radiologinė įranga, tačiau dirbti su ja greitai gali nebūti kam, nes radiologijos technologai Lietuvoje nerengiami - Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nemato poreikio.

Mokymo programa pasenusi

Kaip “Respublikai” teigė
Lietuvos
radiologijos laborantų asociacijos (LRLA) Vilniaus filialo pirmininkė Elena Karazijaitė, pagrindinė problema yra ta, kad radiologijos technologai (buvę radiologijos laborantai) šiuo metu beveik niekur nerengiami.

“Dabar visur skelbiama - ta ligoninė gavo tokią įrangą, kita - kitokią... Ta įranga - pati moderniausia. O pasidomėti, kas tą įrangą valdo, niekam į galvą nešovė. Ir tai - didžiausias kazusas”, - sakė specialistė.

Jos teigimu, radiologijos technologu dabar tampama taip pat paprastai, kaip ir prieš 60 metų: tereikia baigti 4 mėnesius trunkančius specializacijos kursus.

Pirmieji pokariu rentgenologijos kursai 1948 m. buvo organizuoti Vilniuje. Per 40 metų buvo surengta 60 rentgeno laborantų rengimo kursų, juos baigė 1564 rentgeno laborantės. Kursų trukmė buvo 4-6 mėn.

1988 m. pradėti organizuoti tobulinimosi kursai - juos baigė per 300 rentgeno laborančių.

2003 m. radiologijos laborantai pradėti rengti Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete (Biomedicininės diagnostikos programa su radiologinės diagnostikos specializacija).

“Tačiau ši studijų programa radiologijos technologų netenkina, nes ji yra orientuota į laboratorinės diagnostikos specia-listų rengimą - pati 2006-aisiais ją baigiau, tad galiu drąsiai tvirtinti, - teigia E.Karazijaitė. - Baigusių šias studijas skaičius sudaro apie 5 proc. bendro šalyje dirbančių radiologijos technologų skaičiaus”.

Šiuo metu Lietuvos radiologijos laborantai, pasak specialistės, naujausios profesinės patirties įgyja respublikiniuose ir tarptautiniuose radiologijos kongresuose ir konferencijose, aktyviai bendrauja su Europos kolegomis. “Jie mums ir atvėrė akis, kad mūsų profesijos yra mokomasi 3-4 metus, kol įgyjama reikiama kvalifikacija, o per 640 val. galima įgyti tik bendrą supratimą apie specialybę”, - sakė specialistė.

Mokosi pacientų sveikatos sąskaita

2006 m. radiologijos laborantai įregistravo savarankišką Lietuvos radiologijos laborantų asociaciją, kurios vienas pagrindinių tikslų yra sukurti naują radiologijos laboranto profesijos modelį.

2007 m. LRLA iniciatyva patvirtintas radiologijos technologo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašas, parengtas ir patvirtintas radiologijos technologo profesinio rengimo standartas, o 2008 m. radiologijos laboranto pareigybė pervardyta į radiologijos technologo pareigybę.

Dabar LRLA siekia patvirtinti atskirą radiologijos technologo studijų programą, tačiau jų iniciatyva nuslopinama SAM, motyvuojant, esą nėra šių specialistų poreikio. Asociacija į kiekvieną savo raštą gauna atsakymą - kada nors vėliau.

“Kada vėliau? Šiuo metu šalyje dirba apie 990 radiologijos technologų, vidutinis jų amžius - apie 50 metų. Vyresnio amžiaus specialistai, turintys patirties, išeina į pensiją, naujų specialistų nėra, taip pat nėra nei kur, nei kam juos rengti, - sakė E.Karazijaitė. - Jei nepradėsime rūpintis šios profesijos specialistų rengimu jau dabar, kas dirbs po 10 metų?”

Švietimo ir mokslo ministerija LRLA informavo, kad galėtų apsiimti parengti studijų programą, tačiau ji turi gauti oficialų užsakymą iš SAM. Tuo tarpu SAM nemato tokių specialistų rengimo poreikio...

“Jeigu nėra poreikio, kodėl kiekvienais metais prašoma išimties tvarka surengti kursus ir bent tuose kursuose žmones apmokyti? Per tuos 4 mėnesius, kol trunka kursai, žmogus gali tik susipažinti, kokius tyrimus įmanoma atlikti naudojant dabartinę įrangą, tačiau realiai su ja dirbti neišmoksta, - sakė specialistė. - Todėl ir turime tokią situaciją, kad radiologijos technologai mokosi dribdami, kitaip sakant, “ant pacientų”.

Radiologijos technologai šiuo metu pagal kvalifikacinius reikalavimus viską daro savarankiškai - jie gauna paskyrimą atlikti tyrimą ir tą tyrimą atlieka, o radiologui įvertinti neša savo darbo produktą. Tuo tarpu vertinamo tyrimo kokybė priklauso nuo radiologijos technologo žinių, nuo jo įgūdžių. Gerai, jei radiologijos technologas turi patirties ir įgūdžių. Tačiau tik pradėjusiems dirbti tenka bandyti, daryti, mėginti suvokti, į ką jie turi atkreipti dėmesį. Jei bando padaryti gerai, tyrimą kartoja, tačiau visa tai bandoma žmonių, pacientų sveikatos sąskaita...

Komentaras

Jonas BARTLINGAS, sveikatos apsaugos ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjas

Lietuvos radiologijos laborantų asociacija kelia aktualų klausimą. Mes esame pareiškę Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad tokia mokymo programa reikalinga, kalbėjome, kad mums tokie specialistai reikalingi. SAM mokymo programos nerengia, tad toliau nuo SAM nelabai kas ir priklauso. Dabar viskas priklauso nuo ŠMM ir nuo kolegijų - sutinka jos rengti tokius specialistus ar ne.

Iš esmės studijų programa egzistuoja, tik kolegija, kuri nuspręstų rengti tokius specialistus, turėtų ją iš naujo registruoti. Kodėl nė viena kolegija to nedaro, tikrai negaliu atsakyti, nes objektyvių priežasčių nežinau. Tuo tarpu nei SAM, nei ŠMM priversti kolegijų rengti tokius specialistus neturi galimybės - kolegijos turi autonomiją, rengia tiek specialistų ir tokių, kokių, mano, reikia.

Koks konkrečiai yra specialistų poreikis, sunku pasakyti. Jų reikia tiek, kad ateityje bent liktų panašus skaičius, koks buvo iki šiol. Kol kas tas skaičius statistiškai nekinta. Mes norėtume šią specialybę pakelti į aukštesnį lygį.

Mes pasirengę diskusijai, pasirengę padėti kolegijoms, jei jos susiduria su kokiomis nors problemomis, tačiau kalbėti reikia konkrečiai. Reikia, kad jos ateitų ir pasakytų: štai, yra studijų programa, bet mes jos pradėti negalime, nes trūksta to ir ano. Pasakyti, kad viena ar kita ministerija ko nors nedaro, yra paprasčiausia.

Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”