Seime antradienį po pateikimo pritarta ir siūlymui leisti dirbtiniame apvaisinime lytinių ląstelių donorystę bei embrionų šaldymą, ir tai drausti. I. Degutienė teigia, kad visuomenė jau seniai laukė vienokio ar kitokio dirbtinio apvaisinimo įstatymo.
"Civiliniame Kodekse seniai yra nuostata įrašyta, kad toks įstatymas turi būti. Jis nepriimtas daugiau kaip dešimt metų. Gyvenimas nestovi vietoje, daug atliekama dirbtinio apvaisinimo procedūrų, jau daug ir vaikučių gimė, bet iš tikrųjų, jeigu kas nors, neduok Dieve, įvyktų, jokios juridinės atsakomybės niekas neprisiimtų, nes tai iš esmės nereglamentuota", - trečiadienį interviu "Žinių radijuje" kalbėjo Seimo pirmininkė.
I. Degutienė sakė, jog turime pripažinti, kad nevaisingumas - liga, kurią reikia gydyti. Jos vertinimu, Dirbtinio ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymuose pagrindinis yra vertybinis arba ideologinis skirtumas, kiek embrionų galima užšaldyti ir kiek jų turi likti.
"Bet vienaip ar kitaip, gal ir teisingai pasielgė Seimas, pritardamas ir vienam, ir kitam įstatymo projektui. Sveikatos reikalų komitetas, kaip kompetentingas komitetas, turėtų išgryninti ar sujungti geriausias idėjas, kurios neprieštarautų nei ideologijai, nepažeistų jokių principų, bet būtų žmonėms, šeimoms, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nevaisingos, pagelbėti susilaukti vaikučių. Turėtume įstatymą, kuris būtų reikalingas tam, kad žmonės, kurie kenčia nuo nevaisingumo ir negalėjimo pastoti, galėtų tas problemas išspręsti", - dėstė parlamento vadovė.
Ji teigė pritarianti, kad valstybė tam tikra dalimi turėtų kompensuoti nevaisingumo gydymą, vaisingumo procedūras, nes dabar dėl paslaugos brangumo ja gali pasinaudoti tik turintys pakankamai pinigų.
"Priėmę tokį įstatymą ir nenumatę finansavimo sugraduojame žmones: jeigu tu turtingesnis, tai tau tas įstatymas bus galiojantis, tačiau, jeigu esi neturtingas, tai tomis paslaugomis negalėsi pasinaudoti. Manau, kad tai socialiai neteisinga", - sakė I. Degutienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą