Pokalbininkė, kaip ir daugelis kitų panašaus amžiaus moterų, šiuo metu išgyvena savo karjeros pakilimą, eina aukštas pareigas, džiaugiasi suaugusių vaikų pasiekimais, brandžiais santykiais su vyru ir niekada iki šiol nesiskundė nei gyvenimu, nei sveikata.
"Niekada specialiai neieškojau literatūros apie menopauzės laikotarpį, nes nemaniau, kad tokios informacijos prireiks, - saviironiškai šypsosi pokalbininkė. - Be abejonės, buvau girdėjusi, kad kažkas vyksta fiziologiškai, su draugėmis pajuokaudavome apie klimaksą, bet nemaniau, kad tai visai nejuokinga. Maža to, kad mane be jokios priežasties apniko prasta nuotaika, dirglumas, sutriko miegas, pablogėjo dėmesio koncentracija, pildavo prakaitas, bet dar prasidėjo toks nepaaiškinamas reiškinys kaip panikos priepuoliai. Nei iš šio, nei iš to apnikdavo mirties baimė. Tuomet ėmiau galvoti, kad susirgau nepagydoma liga arba kraustausi iš proto. Laimei, susipratau kreiptis ne tik į endokrinologą, bet ir į psichoterapeutą. Mums, brandaus amžiaus moterims, iš tiesų labai trūksta kompleksinių, koncentruotų, suprantamai pateiktų žinių apie tai, kas vyksta ir fiziologine, ir psichologine prasme. Jeigu visa tai žinotume iš anksto, be reikalo nepanikuotume."
ABC
Menopauzė ir klimaksas dažniausiai vartojami kaip sinonimai, tačiau šios dvi sąvokos skiriasi. Menopauzė - tai menstruacijų išnykimas. Klimaksas - pereinamoji fazė, laikotarpis, pakopa, kada keičiasi hormonų aktyvumas. Ši fazė gali trukti nuo pusės iki penkerių metų. Ji prasideda dar prieš menopauzę ir tęsiasi keletą metų po jos.
Klimakterinis periodas skirstomas į šias fazes:
premenopauzę (40-45 metai: atsiranda menstruacijų sutrikimų, ciklai nereguliarūs),
menopauzę (45-52 metai: mėnesinių nebuvimas 1 metus),
ir postmenopauzę (laikotarpis, kai mėnesinių nėra daugiau kaip 1 metus).
Ankstyvas klimaksas - iki 40 metų, vėlyvas - po 55 metų.
Dalis moterų šiuo laikotarpiu nejaučia jokio diskomforto.
Dalis patiria keletą arba daug nemalonių pojūčių. Tai gali būti skausmai širdies srityje, padažnėjęs pulsas, kintantis kraujospūdis, migrena, nemiga, karščio pylimas, drebulys, nerimas, nervingumas. Šiuos simptomus galima kontroliuoti subalansavus dienos režimą, mitybą, daugiau sportuojant, vaikštant gryname ore, vartojant natūralius maisto papildus ir pan.
Daliai moterų klimakteriniai simptomai pasireiškia taip stipriai, kad prireikia medikamentinio gydymo. Pastaruoju metu specialistai fiksuoja, kad patologinė klimakterinio periodo eiga pasireiškia 30-60 proc. pacienčių. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytojus.
Kad simptomai netrukdytų
Nors žodis "klimaksas" nėra jokia naujiena, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojos docentės Giedrės Kasparavičienės, daugelis moterų vis dar stokoja informacijos apie tai, kas vyksta jų organizme, kai jos sulaukia maždaug 45-55 m. amžiaus.
"Kaip žinome, kiaušidės nustoja funkcionavusios ir nebegamina moteriškų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono. Tai skatina persitvarkyti visų organų veiklą, ir pasireiškia nemalonūs pojūčiai: karčio bangos, prakaitavimas, nerimas, dirglumas. Taip pat moterims auga svoris, dažnai sutrinka žarnyno veikla, - "Vakarų ekspresui" pasakojo doc. G. Kasparavičienė. - Kad visa tai netrukdytų kasdienei veiklai ir įprastam gyvenimo ritmui, galima pasinaudoti tiek gydytojų paskirtais medikamentais (jeigu būtina), tiek natūraliais būdais gerai savijautai palaikyti. Menopauzė - dalis moters gyvenimo, kuri turi būti visavertė, maloni ir harmoninga."
Doc. G. Kasparavičienė rekomendavo pirmiausiai pasirūpinti sveiku gyvenimo būdu - daugiau sportuoti, sveikai maitintis, t. y. įtraukti į racioną daugiau daržovių, grūdinių košių. "Taip pat pravartu vartoti augalinius estrogenus - preparatus iš sojų pupelių ir raudonųjų dobilų ekstrakto. Pavyzdžiui, austrų gamybos maisto papildas "Rotklee plus" turi net 60 mg izoflavonų: 48 mg iš sojų pupelių ir 12 mg iš raudonųjų dobilų", - sakė specialistė. Izoflavonai priskiriami fitoestrogenams, o pastarieji yra natūralios augalinės kilmės medžiagos, kurių struktūra panaši į moteriškąjį kiaušidžių išskiriamą hormoną. Fitoestrogenai veikia panašiai kaip natūralus moteriškasis hormonas estrogenas.
Tik moterims?
Sąvoka "vyrų klimaksas" dažniau vartojama kaip sąlygiškas posakis, veikiau kaip epitetas nei diagnozė. Vis dėlto hormonų pusiausvyros sutrikimą išgyvena ir vyrai, tik jis prasideda kur kas vėliau - apie 60-70 metus. Kai sėklidės nustoja funkcionuoti ir kraujyje sumažėja vyriškų lytinių hormonų (testosterono), stipriąją lytį taip pat kamuoja panašūs simptomai kaip ir moteris: nerimas, nemiga, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir t. t. Tačiau daugeliu atvejų pojūčiai silpnesni nei jaučiami moterų. Beje, kai kurių specialistų nuomone, miego sutrikimai, dirglumas, pykčio priepuoliai nėra susiję su testosterono sumažėjimu, tai esą neurozės požymiai, jokio ryšio su klimaksu neturintys. Tikrosios jų priežastys - psichologinės. Jos esą šiuo amžiaus periodu lemia ir erekcijos sutrikimus.
Tai senatvės pradžia?
Tiek negatyvios, dažnai pašaipios kalbos apie klimaksą, tiek baisūs mitai, apipynę šį reiškinį, yra susiję su labai senu, archajišku požiūriu į moters vertę bei vaidmenį. Mat esminė permaina yra ta, kad ji nebegali gimdyti, o moteriškumą visuomenė labiausiai sieja su motinyste. Ypač tos moterys, kurios iki menopauzės realizavo save vien kaip motinos (kaip, beje, ir tos, kurios nesusilaukė vaikų), jaučiasi tarsi gamtos apiplėštos.
Psichologine prasme menopauzė moteriai reiškia būtinybę suvokti, jog tam tikrų galimybių, būdingų jaunystei, periodas baigėsi. Tai trauma, kurios išgyvenimas susijęs su išsiugdytais asmenybės bruožais: gebėjimu adaptuotis, priimti permainas, persiorientuoti, atrasti naujų interesų ir prasmių. Didžiausia kliūtis šiuo periodu - nepasitikėjimas savo jėgomis ir baimė. Moterys, kurios šias kliūtis įveikia, galiausiai įgyja vidinę harmoniją, kurios dažnai iš jų trūko visą jaunystės laiką.
Organizmas pradeda sparčiau senti nebent hormoninių "katastrofų" atveju, po operacijų, kai pašalinamos tam tikros endokrininės liaukos, po tam tikro somatinių ligų gydymo, kai dirbtinai nutraukiamas menstruacijų ciklas, ir pan. Tačiau natūrali klimakterinio laikotarpio eiga - toli gražu ne senatvė. Manoma, kad senatvė prasideda tik po 75-80 metų. Galų gale tai ne amžiaus rodiklis, o dvasios būklė.
Psichologas Erikas Eriksonas, išskyręs 8 pagrindines žmogaus gyvenimo pakopas, 40-60 metų tarpsnį vadina "žmoniškumo ir savianalizės stadija". Kai kurių psichologinių traumų (palydos į pensiją, sveikatos sutrikimai) išvengti sunku, tačiau, pasak psichologų, svarbiausia - nenugrimzti į save, neužsisklęsti savo fiziologinių poreikių narvelyje, nes tai skatina uždarumą ir galiausiai nuveda į vienišą senatvę.
Senti galima ir reikia mokytis. "Ir sendami turime augti, o ne griauti save, - teigia prancūzų rašytoja, psichoterapeutė Maria de Anzali. Ieškokime džiaugsmo šaltinio gamtoje, vaikuose, poezijoje, muzikoje, kuo nors dalydamiesi su kitais žmonėmis. Apmąstykime savo egzistencijos baigtinumą, nusimeskime slegiančių prisiminimų naštą, susitaikykime su savimi, rūpinkimės savimi fizine ir dvasine prasme, suteikime garbingą vietą tikrajam laimės šaltiniui..."
Fitoestrogenų šaltinis
* raudonasis dobilas
* soja * sezamo grūdai
* žemės riešutai * pankolių sėklos
* sėjamųjų linų lignanai
* paprastasis apynys
* lęšiai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą