Išsėtinė sklerozė - dar ne nuosprendis

Išsėtinės sklerozės (IS) simptomai labai įvairūs, ir liga gali prasidėti kiekvienam skirtingai. Svarbu žinoti, kad diagnozė dar nereiškia, jog žmogaus laukia neįgaliojo ratukai. Nustatyta, kad net trečdalis žmonių, sergančių šia neišgydoma liga, išgyvena iki gilios senatvės neprarasdami profesinių gebėjimų nei kitų visaverčio gyvenimo galimybių.

Neišgydoma, bet ne mirtina

Jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis sakė, kad nors kiekvienais metais apie ligą sužinoma vis daugiau, iki šiol neatrasta pagrindinė IS priežastis, todėl ji vis dar neišgydoma.

"Problema ta, kad iki šiol nežinomas ligos sukėlėjas, nors teorijų yra sukurta daugybė. Šiuo metu priimtiniausia nuomonė, kad liga visdėl to yra polietiologinė, tai yra, susergama, kai keletas faktorių susideda į vieną vietą. Vienas faktorių - genetinis defektas, sukeliantis ligą, jeigu yra nepalankios klimatinės sąlygos ar žmogus perserga kitomis ligomis (ypač pavojingos virusinės infekcijos). Stresas taip pat gali išprovokuoti ligos debiutą arba jos paūmėjimus", - sakė gydytojas.

Ligą nėra lengva diagnozuoti, nes ji gali pasireikšti bet kuriuo neurologinei ligai būdingu simptomu. Galvos arba nugaros smegenyse atsiranda daug įvairaus dydžio ir formos sklerotinių židinėlių, ir tai, kokius simptomus pajus pacientas, priklauso nuo to, kuri centrinės nervų sistemos dalis pažeista.

Reikia žinoti

Išsėtinę sklerozę pirmiausia gali įtarti oftalmologai, kai atsiranda regos sutrikimų, susilpnėja vaizdo ryškumas, skauda "už akies" arba apankama. Dažnai regėjimas sutrinka epizodiškai, ir gydant arba savaime per keletą savaičių praeina, tik akių dugne lieka pakitimų.

Kitas iš ryškesnių simptomų yra vienos ar kelių galūnių silpnumas, judesių koordinacijos, eisenos sutrikimas. Kitas simptomas, kuris ligai progresuojant pasireiškia - tai bendras silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas. Taip pat pasitaiko tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimų (šlapimas nelaikomas arba negalėjimas nusišlapinti, kai to nori). Depresija - taip pat dažnas išsėtinės sklerozės palydovas. Pokalbininkas sakė, kad ligai progresuojant gali susilpnėti atmintis, tačiau pabrėžė, kad tai neturi nieko bendra su "skleroze", tai yra senatvės silpnaprotyste.

"Šiaip nė vienas išvardytų simptomų nėra būdingas tik išsėtinei sklerozei; jie gali būti sergant kita nervų sistemos, ar ne tik jos, liga. Tarkim, galvos svaigimas - dažnas IS simptomas, bet jeigu jums svaigsta galva, tikimybė, kad sergate ja, - 2-3 proc. Tad ir kiti minėti simptomai gali būti visai kitos ligos priežastys", - neurologas įspėjo mus pačius nebandyti sau diagnozuoti ligos.

Gydytojas pripažino, kad nėra nė vieno klinikinio ar medikamentinio tyrimo, kuris galėtų visiškai patvirtinti, kad sergate IS. Net 5 proc. pacientų, kuriems pagal įvairius kriterijus gali būti IS, magnetinis rezonansas neparodo pakitimų. Diagnozuojant ligą arba ją paneigiant, įvertinami paciento nusiskundimai, ligos eiga, smegenų skysčio ir kitų tyrimų duomenys. Nuo 2001 m. diagnozuojant IS taikomi keleto mokslininkų per du dešimtmečius sukurti Macdonaldo kriterijai, bet ir jų tikslumas - apie 80-90 proc.

Viltis - jėga

Pokalbininkas pabrėžė, kad nuo 10-ies iki 20 proc. sergančiųjų IS ligos eiga būna gerybinė, funkcijos išlieka nesutrikusios. "Tiems, kuriems per pirmuosius dešimt metų nuo ligos atsiradimo neišsivysto neįgalumas, liga dažniausiai išlieka gerybinė. Mes apie tuos ligonius nieko ir nežinome, išskyrus tuos, kurie prikaustyti prie lovos ar sėdi ratukuose", - sakė gydytojas R. Urbutis.

"Tiesa, kad ta liga po remisijos grįžta. Mūsų pacientai žino, kaip su ja gyventi, ir laikosi sveikos gyvensenos taisyklių. Temperatūros svyravimas, kaitinimasis saulėje ar pirtyje, net karštos sriubos lėkštė gali paryškinti ligos simptomus. Aišku, už gyvenimo būdą didesnės įtakos sveikatai turi ligos aktyvumas, todėl nenorėčiau sukelti pacientui kaltės jausmo, esą jis kažką darė ne taip.

Ir kai manęs pacientai klausia, ar teisingai elgiasi, išmėginę šimtus netradicinių, neįtikimiausių gydymo būdų, negaliu būti kategoriškas, nes mes dar negalime pasiūlyti būdo, kuris iš esmės galėtų išspręsti jų problemas. Tik gaila, kad žmogus dažnai praranda santaupas ar sukaria jo jėgas viršijantį kelią į Merkinės piramidę ar pas aiškiaregę Lolišvili, kad gautų abejotiną pagalbą. Galinga vilties jėga laikinai pagerina savijautą, o kai ji išsenka, ateina neviltis, ir vėl - nauja ligos ataka.

Turiu pasakyti, atsiranda vis daugiau medikamentų, darančių ligos eigą pozityvią, lėtinančių jos progresavimą, retinančių atkryčius. Respublikoje yra grupė vaistų sergančiųjų gydymui, tarkime, interferonai. Bet nenorėčiau jų vardyti, jeigu liga toli pažengusi, yra negrįžtamų pakitimų, nėra prasmės tais vaistais gydyti."

Genetika ir aplinka

Keičiasi požiūris į ligą. Daugelis gydytojų prieš dešimtmetį kategoriškai būtų patarę išvengti nėštumo ir gimdymo, o šiandien moksliniai tyrimai įrodė, kad nėštumo metu ligos paūmėjimų kaipsyk sumažėja. Lieka padidėjusi rizika po gimdymo, kad būklė pablogės, bet ta rizika niekuo nesiskiria nuo moterų, kurios nepastojo ir negimdė. Nuogąstavimai, kad palikuonys susirgs ta liga, gali pasitvirtinti, jei abu tėvai serga IS arba ja serga dar keli artimieji.

Nustatyta, jog kuo toliau į Šiaurę, tuo sergamumas IS didesnis. Europoje skandinavai, britai, škotai dažniausiai ja serga, australiečiai - pietinėje šalies dalyje, kuri arčiau Antarktidos. Baltieji serga dažniau nei afroamerikiečiai, Afrikos juodaodžiai, azijiečiai - itin retai. Tyrimai parodė, kad asmenys, iki paauglystės persikėlę gyventi į didelio sergamumo vietoves, turi didesnę riziką susirgti IS. Įdomūs ir dvynių tyrimai: vienas jų, gyvenantis Sibire, turi didesnę tikimybę susirgti negu jo brolis, gyvenantis šiltame krašte.

Susidraugavusi su liga

Neringa, jau 18 metų serganti išsėtine skleroze, ne tik su ja susitaikė, bet jau devintus metus vadovauja apskrities sergančiųjų IS organizacijai. "Mane liga užgriuvo netikėtai, dar mokyklos suole. Skaudėjo akis, triko regėjimas. Pasigydžiau, ir trejetą metų jaučiausi sveika. O studijų metais pradėjau šlubčioti: nieko neskaudėjo, bet nebeklausė kairė koja, ir nuolat ją išsinarindavau", - sakė Neringa. Liga progresavo, bet ją buvo įmanu kontroliuoti vaistais. Jaunai moteriai pirmasis gimdymas baigėsi kūdikio netektimi, tačiau dabar ji augina sveiką 12 metų dukrelę. Moteriai ir dabar sunku stovėti ir vaikščioti, vargina silpnumas, kiekvieną pavasarį tenka gydytis ligoninėje, bet ji nė neketina pasiduoti. "Labai svarbu, kaip pats žmogus su liga susitvarko, ir jo artimųjų parama. Ne gailestis, užuojauta, bet pagalba, kai jos iš tikrųjų reikia. IS draugija vienija 100 narių, paramos grupėse jie išmoksta susitvarkyti su blogom emocijom, mes esame vienas kitam psichoterapeutai. Išgirdus diagnozę, svarbu žinoti, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia tik neužsisklęsti, neleisti nevilčiai tave sužlugdyti, nes tai tik blogina situaciją, o labai mylėti save ir pasinerti į mėgstamą veiklą", - sakė pokalbininkė, kuri dar dirba ir neįgaliųjų verslo konsultante.

Ivona ŽIEMYTĖ