Jaunieji gydytojai norėtų rezidentūrą atlikti ne vien didžiosiose šalies klinikose, kaip dabar, bet ir periferijoje esančiose medicinos įstaigose. Tam, pasak jų, reikėtų bendrų atrankos kriterijų sveikatos priežiūros įstaigoms tapti rezidentūros bazėmis.
Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovų, šiuo metu beveik absoliuti dauguma Kauno medicinos universiteto rezidentų įdarbinami Kauno medicinos įstaigose, o Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakulteto ugdytiniai - sostinės. JGA prezidento Jono Korsako teigimu, abu universitetai gydymo įstaigas, į kurias siunčia rezidentus, atrenka pagal savo skirtingus kriterijus.
"Pavyzdžiui, VU yra patvirtinęs apie 40 tokių medicinos įstaigų, jos niekur viešai nėra skelbiamos. Dauguma jo rezidentų eina dirbti į didžiąsias sostinės ligonines ir poliklinikas. Panaši situacija ir Kaune. Girdime, kad regioninėse sveikatos priežiūros įstaigose labai trūksta medikų, nemaža dalis jaunųjų gydytojų yra kilę ne iš didžiųjų miestų ir mielai grįžtų praktikuotis ir dirbti į gimtąsias vietas, bet tuo nėra suinteresuoti universitetai. Rezidentai yra pigi darbo jėga, kuri įdarbinama jų klinikose", - sakė J. Korsakas.
Pasak jo, galimybę išvykti rezidentams dirbti iš didžiųjų ligoninių į apskritis ir rajonus Sveikatos apsaugos ministerija žada užtikrinti jau dveji metai. "Ministerijoje šiuo klausimu yra įkurta darbo grupė, tačiau joje darbas vyksta labai vangiai", - teigė J. Korsakas.
Anot JGA valdybos pirmininko Lino Senkaus, įtvirtinant kriterijus nebūtina išradinėti dviračio, rezidentui reikia darbo vietos su kompiuteriu, pakankamo kiekio pacientų ir medikų, kad jis galėtų tobulėti.
"Universitetų klinikose turėtų likti rezidentūrai tik tam tikrų siaurų specialybių medikai, pavyzdžiui, krūtinės, veido, žandikaulio chirurgai, neurochirurgai, tačiau didžioji dalis terapeutų, bendrieji, pilvo chirurgai galėtų tobulėti ir kitur", - sakė L. Senkus.
VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas doc. Algirdas Utkus neigė poziciją, esą universiteto ar fakulteto administracija sudaro kažkokias dirbtines kliūtis studentams, norintiems išvykti rezidentūros į periferijoje esančias gydymo įstaigas.
"Tiesa, tai dar neįprasta, ligi šiol rezidentai būdavo tik didžiosiose ligoninėse, bet situacija keičiasi, o kadangi ji keičiasi ir patys rezidentai pageidauja išvykti, į tai yra atsižvelgiama, tam yra suteikiamos galimybės, o ateityje, manau vis daugiau jų bus įdarbinami periferijoje. Mes esame užsibrėžę tikslą iš sostinės gydymo įstaigų surinkti informaciją, kiek jie gali priimti gydytojų rezidentų, kad darbas vyktų optimaliai. Jau dabar matau, kad netgi jei rezidentai norės likti Vilniuje, ne visi galės, nes ne visos bazės norės priimti tokius didelius jų skaičius", - Eltai sakė A. Utkus.
Pasak Medicinos fakulteto prodekano, VU ne tik Vilniuje turi parinkęs gydymo įstaigų, kuriose galima atlikti rezidentūrą.
"Šiuo metu kiekviena rezidentūros programa VU turi koordinatorių. Su juo ir diskutuoja rezidentas, pageidaujantis tam tikrą rezidentūros ciklą atlikti, pavyzdžiui, ne Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, bet kitoje bazėje, tarkime, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tie, kas kreipėsi, diskutavo, sėkmingai atlieka rezidentūros dalį Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Dar nebuvo taip, kad kategoriškai neleistų rezidentui vykti į vieną ar į kitą bazę", - tikino A. Utkus.
VU Medicinos fakulteto prodekanas teigė nematantis nieko bloga, kad egzistuoja tam tikra kriterijų, pagal kuriuos atrenkama rezidentūrai tinkama gydymo įstaiga, įvairovė. "Jei Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos manys, kad yra būtini vienodi bazių akreditacijos kriterijai, juos parengsime", - teigė A. Utkus.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą