Fizinio aktyvumo stoka yra pavojinga - vis daugiau šalies gyventojų skundžiasi antsvoriu arba nutunka, serga, tačiau keisti gyvenseną žmogui sunku.
Kokiomis iniciatyvomis tikimasi paskatinti judėti jaunimą ir suaugusiuosius, komentuoja „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorė Inga SMIRNOVIENĖ.
- Nuo rugsėjo 20 dienos 1000 šalies moksleivių dvi savaites dalyvaus programoje „Judėti sveika“ ir žingsniuos su žingsniamačiais. Ko tikitės iš šios akcijos?
- Stebėdami moksleivių nueitą atstumą, tikimės įvertinti vidutinį jaunų žmonių fizinį aktyvumą. Sveikatos specialistai yra susirūpinę, kad jaunimas didžiąją laiko dalį sėdi prie kompiuterių, laisvalaikį leidžia pasyviai, todėl vaikai patenka į padidėjusios rizikos grupes, jiems gresia antsvoris ir nutukimas, laikysenos sutrikimai. Nejudantys vaikai labiau linkę į psichologinius ir emocinius sutrikimus, blogiau mokosi, todėl ieškome naujų būdų, kad jauni žmonės judėtų niekieno neverčiami, o patys pajustų judėjimo džiaugsmą. Pernai „Iniciatyvos fondo“ organizuotoje masinėje mankštoje mankštinosi per 116 tūkst. šalies ugdymo įstaigų auklėtinių ir pedagogų. Ši mankšta agentūros „Factum“ buvo pripažinta Lietuvos rekordu.
- Gal padėtis jau gerėja? Kokie naujausių tyrimų duomenys?
- Deja, pokyčiais šioje srityje dar negalime pasidžiaugti. Lietuvoje tik kas antrą 11-15 metų berniuką ir tik kas penktą mergaitę galima laikyti ganėtinai fiziškai aktyviais. Rodikliai tik blogėja. Remiantis naujausiais apibendrintais 2010 metų duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą vietą nuo galo, o mergaitės - trečią. Už mūsiškius mažiau juda tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos.
- Kiek laiko reikėtų kasdien judėti vaikams?
- Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien valandą mankštintis vidutiniu bei intensyviu krūviu ir pusvalandį - vidutiniu. Judėjimas yra būtinas sveikų vaikų vystymuisi, nes stiprina jėgą, ištvermę, greitumą, lankstumą, judesių koordinaciją, pusiausvyrą.
- Ar suaugusieji gali būti pavyzdys vaikams, juk dauguma yra atpratę vaikščioti pėsti, neužsiima jokia fizine veikla ir jau susiduria su nejudrumo sukeliamomis sveikatos problemomis?
- Sveikatos apsaugos specialistai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo klausimyną apklausė 1046 Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų. Buvo vertinamas judėjimas profesinėje veikloje, keliavimas pėsčiomis ir dviračiais, laisvalaikis. Nustatyta, kad mūsų šalies gyventojai fizinei veiklai skiria beveik 4 valandas kasdien. Į aukšto fizinio aktyvumo grupę patenka 56,5 proc., vidutinio - 21 proc., žemo - 22,5 proc. apklaustųjų.
Skaudžiausia, kad beveik pusė apklaustųjų, 47,3 proc., teigė neužsiimantys jokia fizine veikla. Nejudrumas būdingas daugiausia aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, nes vystantis informacinėms technologijoms darbuotojai nėra skatinami judėti profesinėje aplinkoje. Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis teigia, kad nejudrumas gali padidinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką.
Tyrimas atskleidė, kad kasdienėje veikloje aktyviausi yra 26-45 metų žmonės.
Didelė problema yra miesto gyventojų fizinis užimtumas. Pusė miestiečių tvirtino darbe neužsiimantys fizine veikla.
- Kokios tokio nejudraus gyvenimo pasekmės?
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duomenimis, nuo 1994 iki 2010 metų šalyje antsvorio turinčių vyrų padaugėjo nuo 47 iki 60 proc., o nutukusių - nuo 10 iki 19 proc. Moterų antsvorio rodikliai per 15 metų nesikeitė.
Gyvensenos įpročius keisti sunku. Manau, kad judėti reikia įprasti kuo anksčiau, dar vaikystėje. Tačiau ir vyresniame amžiuje ne vėlu pradėti mankštintis. Fizinė veikla padeda išvengti ligų, išlaikyti gerą nuotaiką, ilgiau išlikti sveikam.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą