Judesio problemų galima išvengti

Judesio problemų galima išvengti

Judesio korekcijos mokytoja Inga ŠIMKUTĖ, dirbanti keliuose Šiaulių lopšeliuose-darželiuose, tėvelius perspėja, kad plokščiapadystei, „X“ ar „O“ formos kojytėms įtakos turi ne tik prigimtis. Žalos padaro netinkama avalynė, netaisyklinga sėdėsena, per menkas fizinis aktyvumas.

Svarbu tinkama avalynė

Plokščiapadystė – pėdų deformacija, kai yra nusileidęs skersinis, išilginis ar abu pėdos skliautai – ikimokyklinukų problema, su kuria judesio korekcijos mokytoja susiduria dažniausiai. Fiziologinė (netikroji) plokščiapadystė būdinga beveik visiems mažyliams iki 3 metų. Vėliau, natūraliai formuojantis pėdos skliautui, ji turėtų išnykti savaime.

Vėlesnę, jau gydytojo-ortopedo diagnozuojamą plokščiapadystę lemia ne tik įgimti, bet ir įgyti dalykai. „Tėveliai neturėtų ramiai laukti, kol vaikui sukaks treji ir jo pėdutės įgaus reikiamą išgaubtą formą. Nuo pirmųjų mažylio žingsnelių jie turėtų parinkti tinkamą avalynę (ji reikalinga ne tik plokščiapadystės, bet ir kitų kojų deformacijų prevencijai). „Kroksai“, minkšti kambario batukai, kuriuos dažnai matau avint vaikučius darželyje, – visiškai netinka“, – sako I. Šimkutė.

Vaiko avalynė turėtų būti kieta: tvirtu, su nedideliu kulniuku padu ir stabiliu užkulniu. Batukas turėtų visiškai apgaubti vaiko čiurną, kad ši nejudėtų, taigi geriausiai tinka batukai su auliuku.

Vaiko sėdėsena

Anatomiškai daugumos naujagimių, kūdikių kojytės būna „O“ formos, tačiau iki 3 metukų šios problemos neturėtų likti. „X“ formos kojytėms natūraliai išsitiesinti skiriama dvigubai daugiau laiko – iki 6 metų.

Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas sėdi ant žemės, prie staliuko. Taisyklingai ant žemės vaikas turėtų sėdėti arba pilnai ištiesęs kojytes į priekį, arba klūpėti ant kelių, užpakaliuką pasidėjęs ant abiejų blauzdų. „Jeigu užpakaliukas atsiduria tarp kojyčių, ant grindų, vaikas sėdi vadinamąja „W" forma, jo kojytės ilgainiui deformuojasi“, – perspėja I. Šimkutė.

Stalo, kėdės aukštis turėtų atitikti vaiko ūgį. Ikimokyklinuko kojos, sėdint su batais turi laisvai pasidėti ant grindų. Tarp šlaunų ir apatinės stalo dalies turi būti pakankamai laisvos vietos. Stalo aukštis turi būti nustatytas taip, kad sėdinčio vaiko alkūnės, kai rankos nuleistos žemyn, būtų tokiame pat lygyje, kaip priekinis stalo kraštas.

Vaiko nugara turi būti atremta į kėdės atlošą ties juosmeniu ir apatine menčių dalimi. Tarp blauzdų užpakalinės dalies ir kėdės priekinio krašto turi būti laisva. Laisva vieta turi būti ir tarp sėdynės bei kėdės atlošo.

Pagalbinės priemonės – savo rankomis

Priemonių, skirtų plokščių pėdų korekcijai, pėdų, visų kojų raumenims stiprinti galima pasidaryti patiems. Prie nedidelių faneros plokščių specialistė vinimis plačiomis galvutėmis (kad vaikai nesusižeistų vaikščiodami) siūlo prikalti plastmasinių kamštelių, kurių lieka nuo įvairių vaisvandenių ar kitų buteliukų.

„Jei pavyksta pririnkti daugiau įvairių spalvų kamštelių, iš jų galima formuoti drugelius, gėlytes. Tuomet bus lengviau prikalbinti vaiką jais pavaikščioti lyg po pievą“, – siūlo I. Šimkutė.

Tokie sensoriniai takeliai gali būti gaminami ir prie odos gabaliukų prisiuvant įvairių dydžių sagų, karoliukų. Kuo įvairesnė faktūra – tuo vaiko pėdutėms geriau.

Į maišelius galima užsiūti smėlio, įvairių kruopų – nuo smulkiausių iki stambiausių (ryžių, grikių), skaldytų žirnių, pupelių, gilių ir kaštonų. Pravers ir jūros akmenukai, kuriuos tiesiog galima padėlioti ant grindų.

Geriausia, jei namuose per visus šiuos daiktus vaikas vaikščios basomis.

Visi pratimai – žaidimo forma

Žinoma, jei leidžia finansinės galimybės, nereikėtų pamiršti ir tradicinių vaiko koordinacijai lavinti, plokščiapadystės prevencijai skirtų priemonių – mankštos kamuolių, lankų, lazdų, masažinių kamuoliukų.

Mankštos kamuolys kiekvienam vaikui turi būti parenkamas individualiai, priklausomai nuo jo ūgio. Ant tinkamo dydžio kamuolio vaikas turi sėdėti taip, kad dubuo ir klubai nebūtų aukščiau arba žemiau kelių.

Koordinacijai lavinti, plokščiapadystės korekcijai bei profilaktikai ant kamuolio sėdėdamas vaikas gali pakaitomis vienos ir kitos kojos piršteliais imti ir perkelti, dėti į dėžutes smulkius daiktus, pavyzdžiui, servetėles.

Mankštos kamuoliais „su ragais“ šuoliuoti be suaugusiųjų priežiūros specialistė nerekomenduoja: „Šuoliai turi būti taisyklingi, nevaldomi jie gali tik pakenkti.“

Lankais ir lazdomis vaikai gali vaikščioti, dėdami pėdutes ir išilgai, ir skersai jų. „Tai turi vykti žaidimo forma, pavyzdžiui, pasiūlykite vaikams pavaikščioti lazdomis lyg papūgėlėms šakelėmis, arba kojytėmis lazda kočioti grindis lyg tešlą. „Kočioti“ mažyliai gali ir basomis kojytėmis masažinius kamuoliukus“, – siūlo specialistė.

Galimi ir kiti imitaciniai pratimai: pasiūlykite vaikams pavaikščioti kaip pingvinams ant kulnų arba kaip balerinai ant pirštų galiukų, paprašykite pavaidinti nykštukus ir pavaikščioti atsitūpus.

Pripažinkite problemą

I. Šimkutė tėvelius ragina neužsimerkti įtarus jų atžalos judesio problemą. „Tai, kad vaikas dažniau griūna, irgi gali rodyti koordinacijos sutrikimus. Visi norime, kad mūsų vaikai būtų sveiki, tačiau akivaizdžių bėdų neigimas problemų neišspręs, atvirkščiai, – jos gali tapti rimtesnės“, – sakė I. Šimkutė.

Kasmet ruošiantis naujiems mokslo metams, vyksta ne tik moksleivių, bet ir darželinukų medicininės patikros. Judesio korekcijos mokytoja siūlo neprašyti šeimos gydytojų „aklai“ rašyti reikiamas pažymas, atvirkščiai, reikalauti siuntimų pas įvairių sričių specialistus, kurie pažiūrėtų vaiko laikyseną, pėdutes ir kita.

Nuo astmos – kvėpavimo mankštelė ir garsinė gimnastika

Tarp darželinukų daugėja ir somatinių problemų – įvairių alerginių, bronchinių astmų. Specialistė paneigia klaidingą nuomonę, neva fiziniai pratimai turi įtakos tik motorikai. „Jie turi įtakos ir somatikai“, – tikina ji.

Vaikui, kuriam būdinga alerginė ar bronchinė astma, siūlomos specialios kvėpavimo mankštelės, garsinė gimnastika, kurios metu stiprinami plaučių raumenys. Imitacinių pratimų metu, tardami „mū“ ar „tu-tu“ vaikai būna priversti įkvėpti į plaučius oro, išleisti garsą. Taip plaučiai mankštinami.

Statiniai ir dinaminiai kvėpavimo pratimai moko vaikus taisyklingai kvėpuoti, nes vaikams būdingas per greitas kvėpavimas ar jo sulaikymas. „Vaikus reikia mokyti: įkvėpkime per nosį, iškvėpsime per burną. Tuomet ir taisyklingai kvėpuojant jo atliekami paprasčiausi pritūpimai bus efektyvesni“, – pavyzdį pateikia specialistė.

Minėtus ir kitus fizinius pratimus (kasdienę mankštelę) ikimokyklinukai turėtų daryti ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose.

Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder