Ką turime žinoti apie gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį

Onkologija

Apie žarnyno vėžį dažnai nutylima, galbūt todėl, kad kalbėti apie šią organizmo sritį neva nediskretiška, "neestetiška". Tačiau iš tiesų sirgti tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžiu yra lygiai taip pat "gėda", kaip ir miokardo infarktu.

Onkologai chirurgai teigia, jog Lietuvoje pats laikas šalia kitų ankstyvosios vėžio diagnostikos ir profilaktikos programų įdiegti ir žarnyno vėžio patikros programą. Tad apie šios ligos ypatumus ir gydymo naujoves kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologu-chirurgu Evaldu Augustinu Pagojumi.

Civilizacijų rykštė

Gydytojas sakė, jog tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžiu daugiausia sergama išsivysčiusiose šalyse. Tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose - 5 proc., Europos šalyse - apie 4 proc. gyventojų. Lietuvoje susirgimų iki šiol būta kiek mažiau, tačiau kasmet šiuo vėžiu suserga per tūkstantį žmonių. Pas mus ir šiaip vienu - trim procentais padaugėjo susirgimų įvairių rūšių vėžiu, o kolorektiniu - dar daugiau. O štai skrandžio, virškinamojo trakto vėžio atvejų mažėja.

Kas sukelia kolorektinį vėžį? Gydytojas sakė, jog praėjusio amžiaus pabaigoje manyta, kad dėl to kalta netinkama mityba, suvartojame per daug riebalų, raudonos mėsos. Tie produktai žarnyne virškinasi, rūgsta ir išskiria nitrozaminus, kurie yra vos ne svarbiausi vėžio sukėlėjai. Įrodymui būdavo pateikiami pavyzdžiai, kad, tarkime, japonų savo tėvynėje kolorektiniu vėžiu serga 1 proc., o kai tik jie apsigyvena JAV, kitos kartos atstovų jau serga 5 proc. Tarsi kaltas gyvenimo ir mitybos režimas. O tarkime, manoma, kad suomiai rečiau serga kolorektiniu vėžiu dėl to, jog vartoja daugiau pieno produktų, kurie gerina žarnyno veiklą ir keičia jo mikrobinę florą.

Šiuo metu pagrindine susirgimų priežastimi laikoma genetika, DNR ir chromosomų pokyčiai. Tad žmogus, kurio giminėje bent trys žmonės sirgo kolorektiniu vėžiu, turi didesnę riziką juo susirgti. Rizikos yra ir tiems, kurių motinos sirgo gimdos ir kiaušidžių vėžiu. Tačiau jeigu laikysies tinkamo gyvenimo būdo, prisižiūrėsi, sveikai maitinsies, gali likti sveikas. Manoma, reikėtų vartoti daugiau augalinio maisto, daržovių. Tačiau gydytojas nuramina: jeigu žmogus reguliariai kartą per dieną tuštinasi, gal nereikėtų labai nerimauti.

Kraujas ir gleivės

Vėžys įsitaiso įvairiose storosios žarnos vietose. Ankstesnė statistika fiksavo daugiau atvejų dešiniojoje pusėje, o dabar vėžys vis dažniau įsimeta į kairiąją pusę (dėl nevisavertės mitybos). Dešiniosios pusės navikai labiau auga į plotį, išopėja, tačiau kiekvienas vėžys pradeda plisti nuo gleivinės. Tuomet žmogų kamuoja silpnumas, dingsta hemoglobinas kraujuje. Ir jeigu atvyksi pas ginekologą, šis dėl mažakraujystės ieškos moteriškų organų pakenkimų, o onkologas pirmiausia ištirs gaubtinę ir tiesiąją žarną. Kai žmonės itin užleidžia vėžį, ateina pas gydytoją jausdami didelius skausmus ir apčiuopę pilve jau didoką gumbą. Kol išsivysto mažakraujystė, žmogus, sirgdamas dešiniosios pusės vėžiu, po tuštinimosi gali pastebėti vos keletą lašų kraujo. O kai šis yra kairiojoje pusėje, kraujavimą iškart pastebėsi. Be to, išmatose pastebimos gleivės - tai neabejotinas vėžio požymis. Kairiosios žarnyno pusės vėžiams būdinga tai, kad jie plačiai neauga, bet gan anksti užspaudžia žarnas. Prasideda pilvo pūtimai, sutrinka virškinimas, viduriuojama. Jeigu vėžys yra prie pat išangės, kraujuojama kur kas gausiau, gali skaudėti. Tačiau skausmas jau yra vėlyvo vėžio požymis.

Didžioji dalis žmonių suserga apie 60-uosius metus, kai neretai jau serga hemorojumi, tad ligonis gali manyti, jog kraujuoja dėl jo. Tad chirurgai darosi vis budresni ir žarnyną vis dažniau tikrina echoskopu bei fibroskopu.

Gydymo būdai

Nesvarbu, kokios stadijos vėžys diagnozuojamas, būtina operacija. Ją atlikus, jeigu vėžys dar nebuvo išplitęs ir laikėsi tik žarnos sienelėje, žmogus gali dvidešimt metų neprisiminti ir nejausti, kad sirgo. Aplaidžiam žmogui, kuriam jau III stadijos vėžys, auglį galima pašalinti, tačiau dažnai po kelių metų pacientas gali sugrįžti, jau išplitus metastazėms. Ir gydytojai jau ne ką gali padėti. Kai vėžys perauga žarnos sienelę, pereina į limfinius mazgus, jau ir konstatuojama III stadija. O IV stadijoje metastazės metasi į plaučius ir į kepenis - situacija tampa dar mažiau valdoma. Tačiau ir sergančiųjų IV stadijos kolorektiniu vėžiu apie 30 procentų pacientų išgyvena iki penkerių metų. Ir net 60 procentų sergančiųjų III stadijos vėžiu, kai gydosi, gali tiek pat metų pasidžiaugti gyvenimu.

Kai vėžys išplitęs, po operacijos prireikia ir chemoterapijos, nes akimi nematomos vėžinės ląstelės gali cirkuliuoti kraujuje už sergančio organo ribų. Chemoterapija tas smulkias struktūras "užmuša". Tačiau ji, žinia, negali sunaikinti gumbo dydžio auglio. Dar naudojamas spinduliavimas, ypač kai vėžys yra tiesiosios žarnos apačioje, keleto centimetrų gylio nuo išeinamosios angos. Gilesnėse žarnyno organuose spinduliavimas netaikomas. Nereikėtų laukti, pasikliaujant savo tvirtu charakteriu, kol nebeįstengsi tuštintis ir vėžys išplis.

Beje, Klaipėdos miesto ligoninės chrurgai onkologai kolorektinio vėžio gydymui taiko ir šiuo metu pažangiausią pasaulyje naujovę - biologinę terapiją. Klaipėdos miesto ligoninėje nuo tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžio pernai išoperuota apie 250 - 300 pacientų. Taigi laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti šią lėtinę, neinfekcinę ligą, įmanoma su ja kovoti, dirbti įprastinį darbą ir gyventi.

Ivona ŽIEMYTĖ