Ką žinome apie Alzheimerio ligą

Pailgėjus gyvenimo trukmei, padaugėjo ligonių, sergančių šia liga. Manoma, kad apie 50-70 proc. demencijų sudaro Alzheimerio liga. Šiuo metu ši liga yra viena iš didžiausių sveikatos problemų pasaulyje.

Mūsų šalyje šios ligos diagnostika ir gydymas pajudėjo tik 2000 metais, kai buvo išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas apie Alzheimerio ligos diagnozavimo ir gydymo metodiką.

Alzheimerio liga serga apie 5-8 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, 15-20 proc. vyresnių nei 80 metų ir apie 47 proc. vyresnių nei 85 metų amžiaus žmonių. Moterys šia liga serga kiek dažniau.

Apie 20 proc. atvejų liga yra paveldima. Taip pat nustatyta, kad tam tikros reikšmės turi ir virusinė infekcija.

Žmonės, kurie vaikystėje augo skurde ir nevisavertiškai maitinosi arba yra menkai išsilavinę, Alzheimerio liga suserga dažniau.

Vienas iš rizikos faktorių yra sunki galvos trauma, kurios metu netenkama sąmonės.

Alzheimeriu suserga visi Dauno sindromu sergantys žmonės, jeigu jie gyvena gana ilgai.

Pažeidžia smegenis

Alzheimerio ligos metu palaipsniui žūva ir nyksta smegenų ląstelės, dėl to išsivysto smegenų žievės atrofija, ypač frontalinėse, parietalinėse ir smilkininėse srityse. AL sergančiųjų smegenys yra pažeistos ir susitraukusios bei sumažėjusios.

Milijonai smegenų ląstelių yra mirusios ir informacija, laikyta šiose nervų ląstelėse, yra ištrinta. Alzheimerio liga pažeidžia tas smegenų ląsteles, kuriose saugoma atmintis, žodžiai, suvokimas, emocijos ir kitų intelektualinių funkcijų informacija.

Alzheimerio liga sunaikina žodyną, saugomą smegenyse. Sergantieji nebežino žodžių ir sutrinka, kai negali pasakyti svarbių dalykų. Artimieji turi būti kantrūs, kai šie ligoniai nori ką nors pasakyti ar paaiškinti.

Alzheimerio liga pažeidžia ne tas smegenų dalis, kurios "girdi" žodžius, o tas, kurios suvokia ištartus žodžius. Tas pats yra ir su regėjimu - pacientas mato, bet neatpažįsta. Ši liga gali pakeisti žmogaus asmenybę, elgesį ir būdą. Pacientai gali girdėti ir matyti neegzistuojančius dalykus arba tikėti nesančiais dalykais. Jie gali manyti, kad šeima arba slaugytojai yra prieš juos nusiteikę.

Alzheimerio ligos eiga ir trukmė yra kiekvienam individuali. Nė vienam ligoniui nebūna visų šiai ligai būdingų simptomų. Sergantis Alzheimeriu ligoniai gali gyventi nuo 3 iki 12 metų.

Ligos stadijos

Ligos eigą galima skirstyti į stadijas (preklinikinė, lengva, vidutinio sunkumo, sunki ir terminalinė). Preklinikinėje stadijoje ligonis gali skųstis nedideliais atminties sutrikimais ir vos pastebimais sensorinės afazijos simptomais (nebesugebėjimu suprasti kai kurių žodžių). Pažinimo funkcijų sutrikimų šioje stadijoje dar nėra.

Lengva stadija - sutrikusi atmintis, nors jau yra lengvų pažinimo sutrikimų, tačiau pacientas dar gali gyventi savarankiškai. Yra kiek sunkiau atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, naudotis instrumentais ir kt. Gali atsirasti nerimas ir depresija.

Vidutinio sunkumo stadijoje savarankiškai gyventi tampa sunku, pradeda atsirasti elgesio sutrikimų, reikalinga pagalba namų ruošoje, apsirengiant, neįmanoma savarankiškai keliauti net pažįstamu maršrutu. Pacientai užmiršta nesenus įvykius, kaip telefono skambučius, taip pat neatsimena, ar jie valgė, ar išgėrė vaistus arba kas juos aplankė. Pirmiausiai jiems sutrinka trumpalaikė atmintis. Ligoniai nesuvokia, kad neprisimena, ir dažnai ginčijasi. Taip pat jie užmiršta, kaip apsirengti, susitvarkyti drabužius ir apsieiti su tualetu. Pacientai būna nerangūs, nevikrūs, gali pargriūti.

Esant sunkiai ligos stadijai ligoniai nebegali patys pavalgyti, nekontroliuoja savo kūno funkcijų. Jiems reikia padėti pasirūpinti asmenine higiena. Tokiems ligoniams reikalinga intensyvi priežiūra ir slauga, kaip ir kūdikiams. Pacientai nebesupranta ir nebeatsimena įgytų įgūdžių, užmiršta, kaip ir kur vaikščioti, bet pajėgia įspirti arba suduoti ranka. Jie tampa visiškai priklausomi nuo savo globėjų ar slaugytojų. Visi šie ribotumai yra dėl smegenų ląstelių žūties.

Terminalinėje ligos stadijoje ligonis savimi visiškai negali pasirūpinti, mažai bendrauja arba yra visai nebylus, nebeatpažįsta nei daiktų, nei žmonių, pradeda trikti rijimas. Ligonis beveik nuolat guli, pasėdi tik pasodintas.

Mirtis gali ištikti ir nuo Alzheimerio ligos, nors dažna mirties priežastis yra prisidėjusios gretutinės ligos, kaip kvėpavimo takų susirgimai ar šlapimo takų infekcijos.

Apleista sritis

Visiems ligoniams, pakeitusiems aplinką, pablogėja. Dažnai jiems ligoninės aplinka atrodo kaip kankinimo kamera, todėl daugumoje Amerikos ir Europos šalių organizuojamos socialinės pagalbos tarnybos namuose, kurių dalį finansuoja valstybė.

Deja, pas mus gerontologija ir gerontopsichiatrija yra gana apleistos sritys. Nerealiai maži demencijų gydymo ir slaugos įkainiai blogina protingą darbo organizavimą sveikatos priežiūros įstaigose. Nėra net specializuotų skyrių sergantiems Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis, kur reikalinga ypatinga slauga ir priežiūra. Šie pacientai dažniausiai gydomi bendro tipo stacionaruose, o tai apsunkina gydytojų ir slaugytojų darbą.