Kad kova su plaučių vėžiu pralaimima, kalčiausias rūkymas

Plaučių vėžys išlieka pagrindinė mirčių dėl onkologinių ligų priežastis pasaulyje, didžiausias žudikas tarp onkologinių ligų Europoje. 2007 m. Lietuvoje plaučių vėžiu susirgo 1059 vyrai ir 196 moterys. Ir nors plaučių vėžiu serga ir nerūkantys žmonės, neabejotina, kad viena iš pagrindinių ligos priežasčių - rūkymas. 

Lapkritis - kovos su plaučių vėžiu mėnuo, tad medikai stengiasi dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į šią piktą, klastingą ligą, kurios gydymo rezultatai vis dar dažnai būna prasti. Ta proga apie plaučių vėžį “Respublika” kalbėjosi su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistais - Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju prof. Sauliumi Cicėnu, Mokslo tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju habil. dr. Juozu Kurtinaičiu ir Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėju dr. Kęstučiu Sužiedėliu.

- Kodėl apie plaučių vėžį reikia tiek daug ir dažnai kalbėti?

S.Cicėnas (toliau - S.C.): Nepaisant to, kad Lietuvoje sergamumo plaučių vėžiu rodikliai lyg ir stabilizuojasi, gydymo rezultatai vis dar prasti - labai daug žmonių miršta nuo šios ligos tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Kodėl? Todėl, kad žmonės į specialistus dažniausiai kreipiasi pavėluotai - tik tada, kai pradeda dusti, atsikosėti krauju, ima kęsti skausmą ir didelį nuovargį. Kai liga smarkiai pažengusi, ją įveikti labai sunku. Deja, I-II stadijos plaučių vėžys diagnozuojamas tik apie 20 proc. pacientų ir neretai - atsitiktinai.

Mūsų tikslas - atkreipti dėmesį, kad žmonės, pajutę bent menkiausius ligos simptomus ar net ir nieko blogo nejausdami, profilaktiškai eitų pas gydytoją, tikrintųsi, persišviestų plaučius. Tik tada ligą diagnozuosime anksti ir galėsime ją įveikti.

J.Kurtinaitis (toliau - J.K.): Plaučių vėžys - labai rimta problema, ir viena iš to priežasčių - ji ilgą laiką vystosi nesukeldama jokių didesnių sveikatos sutrikimų. Jos simptomus ligoniai pradeda jausti tik tada, kai liga jau būna išplitusi.

Tam, kad liga būtų diagnozuojama anksti, reikia reguliariai profilaktiškai atlikti plaučių tyrimus.

Pagrindinė priežastis - rūkymas

- Kokios pagrindinės plaučių vėžio atsiradimo priežastys?

J.K.: Paskatinti vystytis plaučių vėžį gali viskas, kas patenka į plaučius. Ir nors dažnai kalbama apie aplinkos, kurioje gyvename, užterštumą, įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas.

Tyrimų duomenimis, apie 45 proc. vyrų ir apie 15 proc. moterų Lietuvoje yra priklausomi nuo tabako. Kasdienis jų rūkymas pernai buvo įvertintas 770 mln. litų - tokia suma, oficialiais duomenimis, buvo išleista tabakui. Kiekvienas iš mūsų pernai statistiškai surūkėme po dvidešimt pakelių cigarečių. Jei, pavyzdžiui, aš nerūkau, tai mano “porciją” kas nors suvartojo, pasmerkdamas mane būti pasyvaus rūkymo zonoje. Kaip rodo stebėjimai, 99 proc. susirgusių plaučių vėžiu asmenų yra esantys ar buvę rūkaliai.

Tačiau visuomenėje dar dažnai išgirsime ir kitokių nuomonių, pavyzdžiui, “mano senelis visą gyvenimą rūkė ir nesusirgo plaučių vėžiu”. Be abejo, yra tokių pavyzdžių, tačiau tai tik viena medalio pusė. Tokių oponentų reikėtų paklausti, ar nesusirgo plaučių vėžiu kas nors iš jų giminaičių, kurie patys nerūkė, tačiau kentėjo nuo tabako dūmų?

Epidemiologiniai tyrimai patvirtina - moterys, kurios yra ištekėjusios už rūkalių vyrų, 30 proc. labiau rizikuoja sirgti plaučių vėžiu, nors pačios ir nerūko.

K.Sužiedėlis (toliau K.S.): Pastebėta ir tai, kad nerūkantys vyrai, gyvenantys su rūkančiomis moterimis, dar labiau nei su rūkančiais vyrais gyvenančios nerūkančios moterys, rizikuoja susirgti plaučių vėžiu. Kodėl taip yra, pasakyti sunku.

S.C.: Dabar Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pastebima, kad plaučių vėžiu suserga vis daugiau moterų. Tuo tarpu beveik visos jos yra nerūkančios.

K.S.: Ir nerūkydamas žmogus gali susirgti plaučių vėžiu, bet apskaičiuota, kad tik apie 15 proc. plaučių vėžiu susirgusių žmonių nerūko. Tačiau skirtumas tas, kad jeigu jis susirgo nerūkydamas, pasekmės gali būti daug lengvesnės, nes susirgus nerūkant tiek ligos vystymosi, tiek gydymo kelias bus kitas. Rūkalių, susirgusių plaučių vėžiu, liga būna daug sudėtingesnė, gerokai sunkiau pasiduoda gydymui.

Dabar jau yra sukurti vaistai, kuriais gerokai sėkmingiau galima kovoti su plaučių vėžiu, tačiau tik tuo atveju, jei pacientas prieš susirgdamas nerūkė. Jais galima sėkmingai pagydyti net vėlesnių stadijų plaučių vėžį. Rūkančiam žmogui tokio gydymo pritaikyti negalima.

Gydymui - vis nauji metodai

- Ar kada nors medikai galės pasakyti, kad plaučių vėžį jie jau gali įveikti?

S.C.: Kada nors galės. Jau dabar galima konstatuoti, kad per pastaruosius 20 m. kardinaliai pasikeitė požiūris į plaučių vėžio etiologiją ir gydymą. Gydymo rezultatai dabar kur kas geresni.

Be abejo, atsiranda naujų vaistų, naujų pažiūrų į gydymą. Ankstyvų stadijų plaučių vėžio gydymas yra chirurginis, taip pat vykdomas stebėjimas ir papildomai taikoma chemoterapija. Čia nieko naujo neišrasi. Žmonės gydomi ir gyvena - 5 m. išgyvenamumas siekia 75 proc.

Tačiau kaip padėti gyventi tiems, kurių liga diagnozuojama vėlai, jau išplitusi? Ilgą laiką gydant vėlyvų stadijų ligą chemoterapija buvo gydymo standartas, tačiau jos galimybės jau išsemtos - kad ir kokį vaistą paimtum, kad ir kokį vaistų derinį sudarytum, geresnio rezultato, nei gaudavome iki šiol, negausi. Dėl to buvo ieškoma, kaip kitaip galima būtų gydyti išplitusį plaučių vėžį. Buvo nuspręsta pažiūrėti, kokie procesai vyksta pačioje navikinėje ląstelėje ir kaip galima būtų juos stabdyti, kad jie nesivystytų.

Atliekant tokius tyrimus buvo sukurti biologinės terapijos vaistai - monokloniniai antikūnai (pvz., cetuksimabas), kurie blokuoja navikinėje ląstelėje vykstančius procesus - kraujotaką, ląstelės maitinimą, vystymosi impulsus. Negaudama maisto medžiagų, sutrikdžius minėtus procesus navikinė ląstelė žūva.

Tai naujas kelias siekiant įveikti navikus. Mokslininkai toliau dirba ta linkme, ieško dar daugiau kelių. Manau, tai perspektyva, ateitis.

- Kiek toks gydymas prieinamas pacientams Lietuvoje?

S.C.: Biologinės terapijos mūsų ligoniams šiuo metu ligonių kasos nekompensuoja, bet mūsų tikslas - pasiekti, kad tam tikriems ligoniams, kuriems ji gali padėti, šie vaistai būtų kompensuojami.

Tačiau kai kurių naujausių vaistų fazė yra dar tik klinikinė, tad jie prieinami Lietuvos piliečiams, kurie sutinka dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, - jie vaistus gauna nemokamai.

Biologiškai aktyvios medžiagos stabdo navikinės ląstelės vystymąsi, bet ląstelės nežudo. Chemoterapija navikines ląsteles nužudo. Vadinasi, biologiškai aktyvios medžiagos irgi negali būti taikomos visiems plačiai - tik tam tikrais momentais, greta kito gydymo pritaikius ir biologinę terapiją, galima pasiekti geresnio efekto.

J.K.: Tačiau problema ta, kad rūkymas tuos naujus gydymo kelius labai komplikuoja...

S.C.: Taip. Biologiškai aktyvios medžiagos efektyviausios nerūkiusioms ir nerūkančioms moterims, kurių navikai turi išreikštus tam tikrus receptorius.

K.S.: Plaučių vėžiu susirgę rūkantys žmonės paprastai net nekviečiami prisidėti prie klinikinių tyrimų.

Viltis - klinikiniai tyrimai

- Tačiau sukūrę biologinę terapiją mokslininkai, kiek teko girdėti, tuo neapsiribojo...

K.S.: Vėžio tyrimuose pastaruosius porą metų stengiamasi suprasti, kas vyksta navike tuo metu, kai jau gydome pacientą. Jau ir mūsų institute turime galimybes tirti, kaip bet kurio geno raiška pasikeitė nuo gydymo pradžios. Tai ypač naudinga gydant tokias ligas kaip plaučių vėžys. Žinodami, kaip kinta genų raiška, galėsime koreguoti gydymą, žinosime, kokie vaistai kuriam žmogui gali duoti teigiamą rezultatą. Tai gydymo individualizavimas, į kurį atsigręžia viso pasaulio mokslas: kiekvienam žmogui gydymas turi būti skiriamas atsižvelgiant į tai, kas yra jo navike.

S.C.: Pasaulyje jau yra žinomi ir sekami prediktoriai - veiksniai, kurie lemia teigiamą arba neigiamą gydymo eigą. Jeigu žmogus turi tam tikrą genų raišką, iš anksto aišku, kad navikas nepasiduos, pavyzdžiui, chemoterapijai, tad gal jos taikyti ir nereikia, gal reikia žmogų gydyti spinduliniu gydymu ir pan. Tokiais metodais jau įmanoma jei ne įveikti ligą, tai bent jau prailginti žmogaus gyvenimo trukmę, o iš esmės juk už tai mes ir kovojame.

K.S.: Vis dėlto visiems pacientams rekomenduočiau pasvarstyti ir įsitraukti į tuos klinikinius tyrimus, kurie atliekami Lietuvoje. Mokslininkai susiduria su problema, kad pacientai nenori įsitraukti į tyrimus, o viena iš priežasčių - jie nenori kas savaitę lankytis ligoninėje. Mūsų akimis, pacientas turėtų matyti pranašumų dėl to, kad jis bus ypatingai stebimas ir bet kokie pakitimai bus laiku pastebėti. Tai labai stebina.

Klinikiniai tyrimai - galimybė gauti dar geresnį gydymą ir geresnį stebėjimą, nei gautų šiaip. Įsitraukdami į tyrimą žmonės turi galimybę būti ta populiacijos dalis, kuri aktyviausiai kovoja su vėžiu. Kad ir kokius mes tyrimus pradėtume, jei pacientai juose atsisako dalyvauti, jie taip ir lieka neatlikti, o tai stabdo progresą kovos su vėžiu srityje.

S.C.: Mes stengiamės pritraukti kuo daugiau tarptautinių tyrimų į mūsų aukšto lygios mokslines bazes Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, nes tik taip galime gauti naujausių vaistų, progresuoti, daugiau padėti ligoniams.

Galimybė ligos išvengti yra

- Kaip turi gyventi žmogus, kad jis nesusirgtų plaučių vėžiu?

S.C.: Visų pirma jis turi nerūkyti, gyventi sveikai, nepervargti, vengti stresų, maitintis visaverčiu maistu ir bent kartą per metus persišviesti plaučius, kad ligą, jei ji vis dėlto atsirastų, galima būtų pastebėti kuo anksčiau. Žmonėms, kuriems jau per 40 m., patartina kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, nes esant tokiam amžiui kyla ne tik plaučių vėžio grėsmė.

J.K.: Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog kažkiek mažėja rūkančių vyrų, tačiau dramatiškai daugėja paauglių ir studenčių.

Teko skaityti vieną tyrimą, kur buvo nagrinėjamos rūkymo priežastys tarp vaikinų ir merginų. Dažniausia merginų motyvacija dėl rūkymo buvo tokia - “rūkau, nes noriu numesti svorio”. Visos nori būti lieknos ir gražios, tačiau ar rūkymas yra vienintelis būdas tai pasiekti? Juk yra daug puikių alternatyvų - ir sportas, ir saviveikla, ir kiti aktyvūs laisvalaikio užsiėmimai.

Dažnai girdime raginimus: nepirkite kontrabandinių cigarečių. Ką tai reiškia? Ar turime pirkti kuo daugiau valdiškų? Kodėl negalima pasakyti žmonėms labai paprastai - rūkyti nesveika.

Ne vieną kartą ateidamas į darbą mačiau traukiančias dūmą moteris, kurios čia pat numetusios nuorūką skubėjo prie registratūros langelio. Jau pats faktas, kad ateini į Onkologijos institutą ieškoti sveikatos prisirūkęs, turėtų būti nepriimtinas.

Žmonės šiuolaikinėje visuomenėje bando stiprinti savo sveikatą įvairiomis priemonėmis. Vienos jų - maisto papildai ir įvairūs vitaminai, kurie, tyrimų ir stebėjimų duomenimis, stabdo navikinius procesus. Remiantis šiais stebėjimais, žmonėms buvo rekomenduota vartoti antioksidantus, vitaminus ir maisto papildus, kurie galėtų sumažinti jiems vėžio riziką. Siekiant atsakyti klausimą, ar tai reali pagalba nuo vėžio, daugelyje pasaulio šalių buvo vykdomi didžiuliai tyrimai.

Pirmojo tokio tyrimo, kuris buvo vykdomas vienoje iš Kinijos provincijų, rezultatai buvo publikuoti dar 1993 m. Čia buvo tiriama, ar beta karotinai, vitaminas E ir selenas gali pagelbėti gyventojams išvengti skrandžio ir stemplės vėžio. Tyrimo rezultatai parodė, kad gerokai sumažėjo sergamumas skrandžio ir stemplės vėžiu.

Įkvėpti tokio tyrimo sėkmės, suomiai pasiūlė studiją su antioksidantais (beta karotinu), kuri pagelbėtų išvengti ir plaučių vėžio. Deja, pasirodė, kad rūkaliams beta karotinai ne tik kad nesumažino, bet netgi padidino riziką sirgti plaučių vėžiu. Tyrimas buvo nutrauktas.

Pastaruoju metu buvo apibendrintos dvi didelės studijos, vykdytos Jungtinėse Amerikos Valstijoje, - Gydytojų sveikatos studija ir Moterų sveikatos studija. Šių studijų rezultatai parodė, kad beta-karotinai nesumažina plaučių vėžio rizikos vyrams, o antioksidacinėmis savybėmis pasižymintis vitaminas E nesumažina vėžio rizikos sveikoms moterims.

Šie faktai dar kartą galėtų paliudyti, kad sveikatos pirmiausia reikia ieškoti ne vitaminuose ar papilduose, bet savyje - rūkymo atsisakymas šiuo atveju yra pati veiksmingiausia priemonė.