Vasaros neįsivaizduojame be pramogų ir atostogų. Ir nors pastarąsias nebūtinai leidžiame kaitinant saulei Lietuvoje, poilsio sezonas tik dar labiau prailgėja, o kartu, kaip nebūtų liūdna, ir pagausina rūpesčių dėl sveikatos. Kokių problemų vedini žmonės kreipiasi odos ir lytiniu keliu plintančių ligų specialisto, ginekologo ar urologo pagalbos? Apie tai kalbamės su ginekologe Eugenija Abraitiene, dermatovenerologais Asta Dumbliauskiene ir Algirdu Šumila bei urologu Vytautu Kamarausku.
Vienos nakties netikėtumai
Kaip sakė gydytoja E. Abraitienė, būtent rudeniop padaugėja merginų ir moterų, kurios kreipiasi dėl neplanuotų nėštumų. Įvairūs kurortiniai nuotykiai, atsitiktiniai lytiniai santykiai, apsaugos priemonių nenaudojimas – dažniausios netikėtų nėštumų priežastys. Į konsultaciją atėjusios merginos prisipažįsta, kad nemaniusios, jog galima pastoti po vienos sueities. Dar viena neplanuoto nėštumo priežastis – plyšęs prezervatyvas. Nors tai nutinka palyginus retai, tačiau tokia tikimybė – reali.
Dažnai uždegimus lydi infekcija
Dar viena bėda atvejanti pas ginekologą – šlapimo pūslės peršalimai maudantis šaltame vandenyje. Tiesa, kai kurioms moterims pakanka sušalti tik kojas, ir jos pajunta pirmuosius peršalimo simptomus: dažną šlapinimąsi po nedaug, skausmus šlapinantis, perštėjimą, kartais šlapimas būna su krauju. Dažniau peršalti rizikuoja jau sirgusios šia liga ar iki galo neišsigydžiusios, taip pat vyresnio amžiaus moterys.
Dažnokai pasitaiko, kad šlapimo pūslės peršalimus lydi ir lytiniu keliu plintančios ligos. Atlikus tyrimus paaiškėja, jog greta su uždegimu išaiškinamos trichomonos ar chlamidijos. Pastarosios itin pavojingos. Uždelsta ir negydyta chlamidiozė gali komplikuotis nevaisingumu. Chlamidiozė gali būti ūmi ir rami. Pastarosios ligos formos galima ir itin ryškiai nepajusti. Esant ūmiai formai, padažnėja šlapinimasis, jis būna skausmingas, pagausėja skystų išskyrų iš makšties, jos yra geltonos spalvos, tačiau jos yra bekvapės, nesukelia niežulio. Chlamidijoms išplitus į šlapimo pūslę, gimdos kaklelį, kiaušintakius, po 3-4 savaičių ima mausti pilvo apačią, dar labiau sustiprėja skausmas šlapinantis.
Kaip sakė E. Abraitienė, esant stipriam imunitetui, chlamidiozės eiga būna atipinė, be jokių simptomų. Tačiau ilgainiui chlamidijų išskiriami toksinai gali sukelti perihepatitus – kepenų uždegimus, gimdos kaklelio, akių, sąnarių uždegimus. Neretai reumatologai siunčia savo pacientus ginekologo konsultacijos, kad būtų ištirta, ar pastarieji nenešioja lytiniu keliu plintančios infekcijos.
Pirmieji trichomonozės požymiai: gausios išskyros, perštėjimas, niežulys, pilvo apačios maudimas. Labai dažnai kartu su šia liga aptinkamos veneros ligos – gonorėja bei sifilis. Kaip sakė gydytoja, šiomis ligomis neįmanoma apsikrėsti nuo rankšluosčio, smėlio ar pasėdėjimo ant suoliuko. Tai išskirtinai lytiniu keliu plintančios bakterijos. Aptikus šių ligų sukėlėjus, privalo gydytis abu partneriai.
Bakterijos ir virusai aptinkami vėliau
Pasak ginekologės, po atsitiktinių lytinių santykių kitą dieną kreiptis pas gydytoją yra beprasmiška. Tik po 3-4 dienų bakterija tarsi "atsitupia" ląstelėje ir ima daugintis. Tik tada atlikus tyrimus paaiškėja, kas yra ligos sukėlėjai. Tuomet dažniausiai aptinkamos grybelio, gonorėjos, gardnerelos bakterijos. Chlamidijos ir ureaplazmos atsiranda daug vėliau, maždaug po 3-4 savaičių. Esant rimtesnės ligos įtarimui – sifilio, AIDS, ŽIV – kraujo tyrimai tai patvirtins tik po 6 mėnesių.
Pragaištingi saulės spinduliai
Dermatologai perspėja, kad saulės, kuri būtina, jog organizme gamintųsi vitaminas D, mums pakanka tiek, kiek jos patenka ant nepridengtų kūno vietų. Tačiau būdami šaltųjų kraštų gyventojai, neatsispiriame pagundai ir saulėje kaitinamės iki pūslių. Nudegimus, paraudimus ar jau minėtas pūsles dažniausiai žmonės gydosi patys. Tepasi kefyru ar grietine, vaistinėje įsigyja purškalų nuo nudegimų. Kaip sakė dermatovenerologė A. Dumbliauskienė, piktnaudžiavimas saule pajuntamas po kelių ar keliolikos metų. „Oda nieko nepamiršta“, – perspėja gydytoja.
Tačiau akivaizdūs saulės pėdsakai – šlakai, pigmentinės rudmės, išsausėjusi, susiraukšlėjusi oda (ypatingai tai stebima vyresnio amžiaus moterims), paryškėję ar nauji apgamai – atsiranda praėjus kelioms dienoms ar savaitei kitai. Taip pat saulė gali suaktyvinti melanomos – vienos iš agresyviausių piktybinių navikų, atsirandančios iš melaniną sintetinančių ląstelių – išsivystymą. Melanomos atsiradimui įtakos turi ir daugkartiniai persideginimai saulėje.
Vaistai ir augalai nesutaria su saule
Alergiją saulės spinduliams – fototoksinį šoką, dažniausiai pasireiškiantį bėrimais, patiria kai kuriuos medikamentus vartojantys žmonės. Tai gali būti geriamieji arba tepamieji vaistai. Išbertą odą niežti, ji peršti, ji tampa jautri prisilietimams.
Ne vienam pacientui prireikia gydytojo pagalbos, kai išberiama oda po susilietimų su įvairiais augalais: Sosnovskio barščiais, rūtomis, avietėmis ir kt. Šiuos išbėrimus ne tik niežti, jie neestetiškai atrodo. Augalai gali nudeginti, tuomet iškyla pūslės, tarsi žmogus būtų apsiplikęs verdančiu vandeniu. Augalų išskiriami eteriniai aliejai – ir šienligės, kosulio, bronchų astmos priežastis. Tokiais atvejais skiriami antihistamininiai preparatai, kiti medikamentai.
Grybelis ir niežai - lauktuvės iš pirčių ir paplūdimių
Anot gydytojo A. Šumilos, pasitaiko, kad po atostogų jo pacientai kraičio atsiveža odos grybelį. Kurį laiką jie mano, kad tai elementarus iššutimas ar bėrimas, tačiau jeigu tai nepraeina, tenka imtis gydymo. Odos grybelis dažniausiai aptinkamas ant pėdų odos, tarpupirščiuose, ant sėdmenų. Dažniausiai grybeliu užsikrečiama pirtyse, baseinuose, kartais – paplūdimiuose. Kartais pacientai kreipiasi ir dėl niežų. Jais tikimybė apsikrėsti yra gyvenant prastesniuose viešbučiuose, nuomojantis kemperius – namus ant ratų.
Prezervatyvas pigesnis nei gydymasis
Dar viena dermatovenerologo A. Šumilos ligonių grupė - lytiniu keliu plintančiomis ligomis apsikrėtę pacientai. Kaip sakė gydytojas, tai ne vien trumpalaikių vasaros romanų pasekmė. Vis daugiau žmonių ilsisi ir kitais metų laikais, tad ir ligų gali parsivežti bet kada. Tarkime, pastaruoju metu Šiaurės Europos šalyse atsirado nauja kategorija ligonių sergančių AIDS. Aprimę, jog ŽIV ir AIDS yra tarsi kontroliuojamos, jie praranda budrumą ir virusą parsiveža iš egzotiškų kelionių. Todėl ir savo pacientus gydytojas perspėja: saugokitės naudodami prezervatyvus.
Vieni pacientai ateina baimindamiesi dėl galimo užsikrėtimo, kiti kreipiasi pajutę pirmuosius ligos simptomus. Dažniausiai tai būna išskyros iš lyties organų, perštėjimas, maudimas, niežulys, skausmingas šlapinimasis, nemalonūs jautimai šlapimkanalyje, vyrai skundžiasi skausmu kiaušeliuose, pilvo apačioje. Suprantama, kad kiekvienos ligos eiga skiriasi, todėl tikslių tyrimų rezultatų galima sulaukti praėjus kelioms dienoms, savaitėms, mėnesiams.
Nesigydyti – nusikaltimas
Tačiau atsitinka ir taip, kad liga praeina be akivaizdžių simptomų ir tarsi "užmiega". Maždaug 40-60 proc. pacientų chlamidiozės požymių nepajunta. Kartais ir pajutę kažką neįprasto, nemalonaus, žmonės nekreipia į tai dėmesio, tačiau liga plinta ir atlieka savo "juodą darbą". Tad linkusiems į atsitiktinius lytinius santykius A. Šumila pataria nuolatos tikrintis sveikatą ir jokiu būdu nesigydyti savarankiškai pasitarus su nelaimės draugais.
Negydomos lytiniu keliu plintančios ligos yra pavojingos ne tik ligos nešiotojui. Jis rizikuoja apkrėsti ir kitus partnerius ar partneres, kurie nė neįtaria galį būti apkrėsti. Virusinės lytinės ligos gali komplikuoti įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tai ir ginekologės E. Abraitienės minėtas nevaisingumas, prostatos uždegimai, kurie negydomi tampa lėtiniais, juos gydyti daug sunkiau. Suprantama, nuo to kenčia ir potencija, o tai atsiliepia ir psichinei savijautai.
Dar kelios lytiniu keliu plintančios ligos - papilomos virusas (jis pasireiškia mažomis greitai besidauginančiomis karputėmis), genitalijų herpes virusas. Šių ligų gydymas ilgas ir nelabai malonus. Visas infekcines virusines ligas privalo gydytis abu partneriai.
Prireikia net chirurgų pagalbos
Kaip sakė urologas Vytautas Kamarauskas, dažnai jo pagalbos kreipiasi vyrai, kuriems diagnozuojamas šlapimo pūslės uždegimas. Šia liga susergama po maudynių šaltame vandenyje ir nepersivilkus sausomis glaudėmis.
Iš pradžių ligonius vargina dažnas šlapinimasis po truputį, pasunkėjęs arba nevalingas šlapinimasis, šlapimas gali būti drumstas, kraujingas, vargina pilvo skausmas, šlapinamasi skausmingai.
„Kone trečdalis mano pacientų randa būdų kaip įsigyti antibiotikų, nors vaistinėse griežtai uždrausta jais prekiauti, juos suvartoja ir mano, kad ligą išsigydė. Deja, kaip yra iš tikrųjų – niekas nežino. Praėjus savaitėlei kitai toks žmogus ateina su užleista šlaplės patologija. Pasitaiko, kad infekcijai nukeliavus į priešinę liauką, prasideda prostatitas. Tada mes ilgai ir nuobodžiai gydome šitą ligonį“, – sako urologas V. Kamarauskas.
Užleistų ligų gydymas trunka daug ilgiau. Tokiems pacientams neretai būtina chirurginė operacija.
Anot V. Kamarausko, pačios didžiosios komplikacijos – prostatos uždegimas bei randiniai pakitimai šlapimo takuose. Jie gali sukelti nevaisingumą, potencijos, šlapinimosi sutrikimus, kartais būtina chirurginė intervencija, kad žmogus galėtų normaliai šlapintis.
Paruošė Aušrinė Baronaitė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą