Problema
| Gydytojas Marius Zolubas: "Kadangi nuo knarkimo vaistų nėra, rekomenduoju tą pačią Vakaruose paplitusią priemonę - teniso kamuoliukus". |
Muštis - nehumaniška, visa kita - nepadeda
Moterys, kurių sutuoktiniai naktimis knarkia, dažniausiai imasi drastiškų priemonių: tampo juos už nosies, varto nuo šono ant šono arba iš anksto į vyrų pižaminius švarkus įsiuva stalo teniso kamuoliukus, kad šiems ant nugaros būtų nepatogu miegoti. Jautriau miegančios gyvenimo draugės priverstos palikti vedybinį guolį ir kraustytis į kitą kambarį. Būna, kad ir tai nepadeda: kai kurių vyrukų griaudėjimas pramuša ir storiausias sienas! Ką gi daryti?
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės gydytojas psichoterapeutas Saulius Liutkus teigia, jog bartis dėl knarkimo - bergždžias reikalas, o tampyti už nosies arba spardyti sutuoktinį - net nehumaniška.
"Knarkimas - opi problema, tačiau ji turi būti sprendžiama civilizuotai, o ne teniso kamuoliukais, golfo lazdomis ar vyro tąsymu už nosies."
Jei mylimasis (ar mylimoji) knarkia taip, kad girdėti ir už sienos, gydytojas siūlo pagalvoti apie sienų garso izoliaciją. "Mano darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai pacientės savo bemiegių naktų priežastimi, dėl kurių joms vėliau atsirado rimtų psichologinių problemų, įvardydavo vyro knarkimą. Tačiau po ilgo bendravimo su jomis paaiškėdavo, kad vyro knarkimas buvo ne esminė, o viena iš problemų, slegiančių šią šeimą", - sakė psichoterapeutas S. Liutkus.
Pasak jo, kai kurias moteris vyro knarkimas veikia priešingai: raminamai, migdančiai. Tokios moterys net ima nerimauti, kai kai vyras nebeskleidžia jų ausiai įprastų garsų.
Beje, mokslininkai, atlikę tyrimus, įrodė, jog knarkia ne tik vyrai. Jų paskaičiavimais, iš dešimties vyrų knarkia keturi, o iš dešimties moterų - trys.
Knarkimas - kaip dūdos pūtimas
"Kaip yra aukštaūgiai ir žemaūgiai, taip vieni žmonės knarkia, o kiti - ne. Tai yra tiesiog anatominai žmogaus ypatumai, - paaiškino
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas Marius Zolubas. - Knarkimas yra garsas, sukeliamas viršutinių kvėpavimo takų minkštųjų audinių vibracijos (virpėjimo).
Žmogui užmigus atsipalaiduoja kvėpavimo takų raumenys, tuomet kvėpavimo takai susiaurėja taip, kad iškvepiama oro srovė pradeda virpinti minkštuosius audinius, sukeldama garsą. Šį procesą būtų galima palyginti su dūdos putimu."
Knarkimas sustiprėja pervargus, o ypač iš vakaro padauginus alkoholio. Ar jis pavojingas žmogaus sveikatai?
Kai žmogus knarkia ir periodiškai nustoja kvėpavęs, tuomet - taip, sako specialistas. Jam dėl nuolatinio deguonies stygiaus miego metu atsiranda širdies ritmo sutrikimų, prasideda vainikinių kraujagyslių spazmai ir t.t.
Kai knarkalius periodiškai nustoja kvėpavęs - madžaug dešimčiai sekundžių, tai jau negerai.
Vakariečiai yra atlikę mokslinius tyrimus, įrodančius, kad knarkiantys žmonės yra kone pagrindiniai eismo taisyklių pažeidėjai. Mat dauguma jų dieną būna mieguisti.
Ar galima tą "dūdą" išpjauti?
Pasak Mariaus Zolubo, kad nuo knarkimo vaistų nėra. Pulmonologas remokenduoja tą pačią Vakaruose paplitusią priemonę - teniso kamuoliukus.
Beje, vakariečiai dar naudoja specialius vamzdelius, nakčiai kišamus į abi nosies šnerves. Ši technikos naujovė Lietuvos kol kas nepasiekė.
Knarkiantiesiems visų pirma būtina pasirodyti LOR specialistui. Mat kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, knarkimas gydomas chirurgiškai. Iš viršutinių kvėpavimo takų yra pašalinami išvešėję audiniai.
Tačiau Lietuvoje šis metodas nepraktikuojamas, kadangi prieš skiriant chirurginį gydymą turi būti įvertinama knarkiančio žmogaus miego kokybė. O tai - labai brangi procedūra, kuri nefinansuojama valstybės. Kauno medicinos universiteto institute tokie tyrimai atliekami tik pavieniams asmenims, ir tai tiktai eksperimento tvarka."
Jūratė MAZAJEVA

Rašyti komentarą