Kaip ištrūkti iš kliedesių rato

Kartais kaimynų konflikte būna "be kaltės kaltų": vienas staiga tampa priešiškas, sutrikus psichikai, kitas tampa pirmojo kliedesių įkaitu. Kaip tokioje situacijoje elgtis, kalbamės su gydytoju psichiatru Aleksandru Slatvickiu.

"Keliasdešimt metų su dabar garbaus amžiaus kaimynu prasilenkdavome, kai vedžiodavome šunelius, jis maloniai šypsodavosi ir sveikindavosi. Bet vieną dieną santykiai kardinaliai pasikeitė", - pasakojo moteris.

Metus nemačiusi to kaimyno, parduotuvės eilėje jį išvydusi linktelėjo, o tas išblyško it drobė, išsprogino akis, smilkiniuose tvinkčiojo venos. Atrodė, jį tuoj ištiks priepuolis. Jis palaukė jos išeinant ir nesavu balsu išspaudė: "Jūs sekate mane per internetą? Kai tik išeinu, iškart jūs prisistatot". Ir pradėjo keiktis, grasinti.

Sutrikusi kaimynė pralemeno, kad nėra preteksto sekti tokį nereikšmingą žmogų ir kad tokia sekimo aparatūra kainuotų milijonus. Argumentai nepadėjo.

Po mėnesio vėl susitiko kieme, ir kaimynas nuožmiu veidu jai pagrūmojo, artinosi ir, atrodo, ketino smogti. Gal išsigando praeivių.

Persekiojamas persekiotojas

"Jeigu žmogų kankina persekiojimo kliedesiai, gali būti šizofrenija ar kokia kita psichikos liga su produktyvia simptomatika. Kartais tokie žmonės gali būti iš tikrųjų pavojingi. Psichiatrijoje toks žmogus apibūdinamas taip: persekiojamas persekiotojas. Tai reiškia, jis jaučia, kad yra persekiojamas, ir mano, kad jam gresia pavojus, ir besigindamas jis puola savo tariamus persekiotojus. Daug priklauso nuo asmenybės struktūros, ypatumų ir to, kokia asmenybė buvo iki ligos. Jeigu iki jos asmenybė neturėjo agresijos išraiškos komponentų, tai galima daryti prielaidą, kad pradėjus varginti kliedesiams, jis nebus agresyvus. Kitu atveju visko galima tikėtis", - sakė specialistas.

"Antras dalykas, skirtinga būna ir kliedesių struktūra: žmogus mano, kad yra sekamas per internetą, jam tas nepatinka, jis apie tai sako, pyksta, emocingai išreiškia nepasitenkinimą, tuo ir baigiasi. Bet jeigu kliedesių sistemoje atsiranda mintys ir tvirtas įsitikinimas, kad gresia pavojus jo gyvybei, kad neva sekantis per internetą jį spinduliuoja, tada, gindamas savo gyvybę ir sveikatą, imasi veiksmų. Dažniausiai kliedesių raida gali būti visiškai neprognozuojama. Ar gali žmogus griebtis smurto? Teoriškai bet kuris žmogus, kuriam gresia pavojus arba tariamas pavojus, arba bėgs nuo persekiotojo, arba puls."

Korekcijai nepasiduoda

Kliedesiai yra klaidingi įsitikinimai, kurie nepasiduoda jokiai korekcijai. Yra gana veiksmingų vaistų, kurie gydo psichikos sutrikimus, ir jeigu žmogus gydosi, kliedesiai arba išvis išnyksta, arba sumažėja tiek, kad pasidaro nebeaktualūs žmogui ir jis tampa psichiškai stabilus.

Be abejonės, pagal galimybę reikia vengti kontaktų su tokiu žmogumi. Nereikia apsisukus bėgti, o ramiai praeiti pro šalį.

Būna žmonių, kurie dėl savo kliedesių niekur pagalbos nesikreipia ir su jais nugyvena visą gyvenimą. O kliedesių esti įvairiausių, kiek tik yra temų pasaulyje. Žmogus gali įsivaizduoti esąs angelas arba labai aukštos kilmės, arba garsus nusikaltėlis, kurį kiti kėsinasi sunaikinti. Bet tokie žmonės greitai patenka medikų akiratin.

Gydytojas psichiatras sakė, kad kartais būna nelengva nustatyti psichikos sutrikimą, jeigu jis yra latentiškas, nepasireiškia nei triukšmo kėlimu, nei kuo kitu. Jis prisiminė, kaip konsultavo ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje besigydantį ligonį. Su juo psichiatras pusantros valandos kalbėjosi apie gyvenimą, apie ligas, ir jis atrodė visiškai adekvatus, nebuvo sutrikusios atminties, sąmoningas ir be depresijos požymių. Tačiau paklaustas, dėl kokios ligos jis čia gydosi ir kokia jos priežastis, faringitu sirgęs pacientas pareiškė, kad jį nuodija žmona.

Bet kuris žmogus, kuriam gresia tikras ar tariamas pavojus, arba bėgs nuo persekiotojo, arba puls. A. Slatvickis

Ivona ŽIEMYTĖ