Kepenys persodinamos sėkmingai, bet stinga donorų, teigia medikai

Kepenys persodinamos sėkmingai, bet stinga donorų, teigia medikai

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose jau atlikta pusšimtis kepenų transplantacijų. Jų sėkmė medikams leidžia teigti, kad organų persodinimas - tai medicinos ateitis.

50-oji kepenų transplantacija atlikta vasario pradžioje, ligonis sėkmingai sveiksta, pirmadienį sakė medikai.

Pasak VUL Santariškių klinikų profesoriaus Kęstučio Strupo, Lietuvoje šiuo metu kepenų persodinimo laukia arti pusšimčio pacientų, vien VUL Santariškių klinikose - 24.

Pasak medikų, net 85 proc. kepenų transplantacijų Lietuvoje atliekama VUL Santariškių klinikose, kita dalis - Kauno klinikose.

Sostinės medikai sako, kad Lietuva pagal kepenų transplantacijų skaičių ryškiai pirmauja Baltijos šalyse. Galima būtų atlikti po 20 kepenų transplantacijų per metus, tačiau jų atliekama perpus mažiau.

Pagrindinė priežastis - ne tiek pinigai, kiek donorų stygius - kai kurie ligoniai operacijų laukia net po ketverius metus. Pasak medikų, net iki 40 proc. atvejų artimieji nesutinka, kad jų šeimos nario organai būtų persodinami, tačiau prognozuojama, kad 2020 m. žmonėms jau bus įmanoma sėkmingai persodinti gyvūnų organus.

"Transplantacijų operacijos yra neįmanomos be donoro organų. Lietuvoje donorinių organų sulaukiame retokai - Europos mastu iš 27 Europos šalių pagal donorinių organų kiekį milijonui gyventojų Lietuva yra trečia nuo galo", - sako prof. K. Strupas.

Po sėkmingų kepenų persodinimo operacijų žmonės grįžta į ankstesnes darbovietes, netgi bėgioja maratonus, o vienas iš buvusių ligonių dirba Šiaurės jūrose naftos išgavimo platformose.

2006 metais kepenų transplantaciją išgyvenęs Gintaras Klimas Eltai sakė susirgęs būdamas 34-erių dėl neaiškios priežasties, kai stambiam vyriškiui, dirbusiam policininku, staiga krito svoris ir pakilo aukšta temperatūra. "Nieko man neskaudėjo, nesirgau jokiais hepatitais, bet vieną rytą pabudau visas geltonas, labai karščiavau. Keturias dienas išbuvau komoj, o gydytojai žmonai sakė, kad man liko gyventi keli metai. Esu tikras laimės kūdikis, nes donoro kepenų laukiu nepilnus dešimt mėnesių. Nors po operacijos buvo komplikacijų, dabar jaučiuosi visiškai sveikas", - kalbėjo G. Klimas, dėkingas jaunos donorės, kurios kepenys jam persodintos, artimiesiems.

Pirmoji pasaulyje kepenų transplantacija įvyko prieš 45 metus, o Lietuvoje pirmieji mėginimai persodinti kepenis 2000 metais buvo nesėkmingi, po dvejų metų atlikta pirmoji sėkminga transplantacija.

"Mums dar trūksta perfuzinės konservacinės įrangos, tikimės ją gauti. Vienai kepenų persodinimo operacijai yra skiriama 100-110 tūkst. litų, nors ji kainuoja žymiai daugiau, ypač jei išsivysto komplikacijos", - sakė prof. K. Strupas.

Gydytojai ir toliau perspėja, kad labiausiai kepenis pažeidžia tyliuoju žudiku vadinamas virusinis hepatitas, sukeliantis kepenų cirozes. Tokie ligoniai išlieka pagrindiniais pacientais, kuriems ilgainiui prireikia persodinti kepenis.

Nors nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu iki ligos išsivystymo praeina ilgas laikas - 20-25 metai, jau dabar gydytojai visame pasaulyje laukia tos ligonių kartos, kuri iki 1992 metų yra davusi kraujo, kuris tuomet dar nebuvo tikrinamas dėl virusinio hepatito. Todėl davusieji kraujo prieš 20 ir daugiau metų raginami nedelsiant pasitikrinti ir užbėgti už akių sunkioms pasekmėms.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder