"Mes siekiame geresnio dialogo tarp neįgaliųjų organizacijų ir savivaldybės bei jos įstaigų", - sakė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė. Apie tai, kad mieste trūksta bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų ir kad negalios ištiktas žmogus su savo problemomis kartais lieka vienas, kalbėjo silpnaregių, kurčiųjų ir kitų organizacijų atstovai.
Laiptai sutrukdė balsuoti
Anot konferencijos dalyvių, viena didžiausių problemų yra tai, jog Klaipėdoje vis dar trūksta infrastruktūros objektų, pritaikytų neįgaliųjų poreikiams. Neįgaliesiems neprieinamas pajūris bei kitos viešosios erdvės, nepritaikyta aukštųjų mokyklų aplinka (įvažiavimai, liftai, automobilių aikštelės ir kt.), nėra nė vienos neįgaliesiems skirtos sporto salės, kultūros bei socialinių paslaugų įstaigų pastatai arba nepritaikyti, arba tik iš dalies pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
Judėjimo negalią turintiems žmonėms sunku atlikti ir savo pilietinę pareigą - per rinkimus jie susidūrė su kliūtimis, nes visos rinkimų apylinkės buvo neprieinamos ir, teigiama, jog pas nemažą dalį neįgaliųjų į namus taip ir neatvyko rinkiminių komisijų nariai.
Konferencijos dalyviai aptarė ir dar tebeegzistuojančias transporto bei pavėžėjimo paslaugų problemas ir net paradoksus. Visų pirma, nėra informacijos apie neįgaliųjų galimybes pasinaudoti miesto transportu. Tuo tarpu Socialinės paramos centro teikiamos transporto paslaugos yra mokamos, nuolaidos esą netaikomos. Be to, šios paslaugos teikiamos tik asmenims ir kažkodėl neteikiamos organizacijoms, kurios vykdo įvairius projektus ir ne tik norėtų, bet ir galėtų už jas susimokėti.
Konferencijoje konstatuota, jog trūksta principingo neįgalių žmonių interesų atstovavimo savivaldybėje, vis dar nėra įsteigtos neįgaliųjų reikalų tarybos, įvairūs sprendimai esą priimami nesitariant su neįgaliųjų organizacijomis.
Įstaigos nesikeičia informacija
Viena svarbiausių problemų, anot konferencijos dalyvių, yra tai, jog mieste (beje, ir visoje Lietuvoje) neveikia sistema, užtikrinanti klientų perimamumą iš vienos įstaigos į kitą, taip pat tarp institucijų nesikeičiama informacija apie tuos neįgalius žmones, kuriems reikalinga pagalba.
"Deja, nėra kam neseniai apakusį žmogų nukreipti tinkama linkme, jį informuoti apie paslaugas, paskatinti dalyvauti socialinėje reabilitacijoje. Kai asmuo gauna neįgalumą, niekas jam nepasako, ką jis gali toliau veikti, kaip integruotis į aplinką. Ir prasėdi žmogus po kelerius metus tarp keturių sienų, bijodamas net į kiemą išeiti. Labai trūksta informacijos apie neįgaliuosius, Klaipėdoje esame subūrę per 400 žmonių, bet spėjame, kad jų turėtų būti dvigubai daugiau", - kalbėjo Daina Vitkauskienė, Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė. Panašios problemos kyla siekiant integruoti į aktyvų gyvenimą ir sutrikusios klausos vaikus bei suaugusiuosius.
Neįgaliųjų projektams - 0,5 mln. litų
"Nėra taip, kad mes nekviestume neįgaliųjų organizacijų atstovų dalyvauti įvairiuose pasitarimuose ar komisijose. Svarbu, kad būtų atstovaujama tinkamai, skleidžiama informacija tarp narių, kokios paramos tikėtis, kokie projektai vykdomi. Yra parengtas socialinių paslaugų planas - atsiliepimų girdime nedaug. Gauti sąrašą objektų, ką būtiniausia padaryti mieste dėl neįgaliųjų poreikių patenkinimo, būtų tikras lobis", - konferencijoje kalbėjo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Anot jos, kitais metais nesitikima gauti daugiau lėšų negu šiemet - projektams vykdyti skirta 0,5 mln. litų. Pasak A. Liesytės, šiuo metu prioritetas teikiamas paslaugų, kurios būtinos sunkios negalios žmonėms, plėtrai. "Nors projektų biudžetas nesikeičia, galima visiems pagalvoti, kaip tas lėšas panaudoti racionaliau arba ką būtų galima padaryti ir be finansavimo", - sakė A. Liesytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą