Kleopatros žolė valerijonas

Kleopatros žolė valerijonas

Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) jau nuo seniausių laikų laikomas viena iš stipriausių priemonių nervų sistemos veiklai reguliuoti.

Šio augalo pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio valeo "esu sveikas".

Senovės Graikijoje valerijono šaknis buvo užpilama vandeniu ar vynu. Plinijus Vyresnysis teigė, jog toks užpilas veikia mūsų mintis. Avicena manė šį augalą stiprinant mūsų smegenis, Hipokratas taikė moterų ligoms gydyti. Senovės Tibete ši šaknis skiriama po sunkios ligos sveikstantiems asmenims. Taip pat esame pastebėję, kad šio augalo kvapui labiausiai neabejingi katinai.

Augalas yra vandens stichijos, valdomas Veneros planetos, Mergelės ženklo. Jeigu mergina prie savo rūbų prisisegs šakelę valerijono, paskui ją sekios ne vienas vyriškis. Sakoma, jog Kleopatra aplink savo guolį pribarstydavo šių kvepiančių šaknų. Susivaidiję asmenys, palietę valerijono augalą, bematant susitaiko.

Veikliosios medžiagos

Valerijono šakniastiebiuose ir šaknyse yra 0,5-2 proc. eterinio aliejaus, apie 9 proc. valerijono rūgšties ir borneolio esterio, 1 proc. borneolio ir skruzdžių, acto, sviesto bei propiono rūgščių esterių, izovalerijono rūgšties, 1-mirtenolio, d-terpineolio, seskviterpeno, proazuleno ir kt., taip pat yra alkaloidų (valerino, chatinino ir kitų), glikozido valerido, rauginių medžiagų, cukraus, krakmolo, skruzdžių, acto, obuolių, stearino, palmitino ir kitų rūgščių, apie 10 proc. mineralinių medžiagų (daug kalcio ir mangano), fermentų oksidazės, peroksidazės, lipazės ir limanarazės, riebalų.

Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie kasami rudenį (rugsėjį, spalį) arba pavasarį (kovą, balandį). Iškasti nuvalomi, nuplaunami, 1-3 dienas apvytinami pavėsyje. Po to džiovinami šiltoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 35 laipsnių C temperatūroje. Tinka vartoti iki 3 metų.

Vartojimas

Valerijonas vartojamas padidėjus centrinės nervų sistemos jautrumui, nuo nemigos, isterijos, širdies kraujagyslių sistemos neurozės, lygiųjų raumenų spazmų, esant skydliaukės hiperfunkcijai. Taip pat valerijonas mažina kraujo spaudimą, gerina virškinimą, gydo plaučių uždegimą, skarlatiną, egzemą, opas, sunkiai gyjančias žaizdas, vartojamas menopauzės metu.

Vaistinio valerijono užpilus geriausia ruošti šaltu būdu, nes tik tokiu būdu pagamintas valerijonų preparatas nesukels tachikardijos (t. y. netankins širdies ritmo). O nervus raminantys mišiniai, kuriuose yra ne tik valerijono šaknų, užpilami karštu vandeniu ir dėl to jau nebetinka vartoti žmonėms, sergantiems aritmija. Taip pat nustatyta, jog valerijoną galima vartoti 20 dienų, po to yra daroma dešimties dienų pertrauka ir po to vėl vartojama 20 dienų. Garsusis žolininkas B. E. Votčalas teigė, kad jei norime, kad valerijonas veiktų, reikia nuo 30 iki 50 lašų (galima ir arbatinį šaukštelį) praskiesti vandeniu, kad būtų stiprus poveikis nervų sistemai.

Kontraindikacijos. Ilgai jį vartojant gali atsirasti priklausomybė, sumažėti darbingumas, sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla. Valerijono preparatai didina kraujo krešumą. Atsargiai juos reikia vartoti hipertonikams.

Receptai

Šaltas užpilas

1 arbatinis šaukštelis valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir palaikoma 4-5 val., kartkartėmis pamaišoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.

Nuo nemigos ir nervams raminti

Paimti lygiomis dalimis džiovintų vaistinio valerijono šaknų, pipirmėtės ir trilapio pupalaiškio lapų, apynio spurgų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Po 30 min. nukošti ir gerti po stiklinę (200 ml) iš ryto ir nakčiai (nuo nemigos galima vartoti tik nakčiai).

Sergant širdies neuroze

Valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų, tiek pat paprastosios sukatžolės žolės ir gudobelės žiedų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens, pavirti 5-6 min. ir palaikyti 20 min., kad pritrauktų. Nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Nuo akių ligų

Nuo kataraktos: šviežias valerijono šaknis įdėti į sandariai užsidarantį 80-100 ml indą, užpilti 75 proc. spiritu ir laikyti 10 dienų. Prieš miegą garus keletą kartų įtraukti pro nosį.

Suprastėjus regėjimui, esant glaukomai: 50 g valerijono šaknų užpilti 1 litru raudonojo vynuogių vyno, laikyti tamsioje vėsioje vietoje 15 dienų, periodiškai sukratyti, perkošti. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder