Kodėl vaikai suserga struma?

Konsultacija

Į skaitytojų klausimus atsako Vaikų ligoninės gydytoja endokrinologė Sigutė VAINIENĖ

"Sergu diabetu, todėl norėčiau sužinoti, kokia tikimybė, jog šia liga gali susirgti ir mano dukra." Teiraujasi ponia Aušra.

Diabetui tam tikros reikšmės turi paveldimumas. Kai mama serga diabetu, vaikui rizika susirgti šia liga yra 2-2,5 proc. Jeigu mama diabetu susirgo paauglystėje, tikimybė dar padidėja.

Vaikui, kurio tėtis serga diabetu, rizika susirgti šia liga - 6-8 proc. Kai cukralige serga abu tėvai, pavojus, jog sirgs ir jų palikuonys, išauga iki 25 proc.

Diabetikai, kurie naudoja savikontrolės priemones ir laikosi gydytojų nurodymų, išvengia šios ligos sukeltų rimtų komplikacijų - aklumo, galūnių amputacijos ir t.t. - ir gyvena visavertį gyvenimą.

P. Jovita, kurios vaikas prieš metus susirgo diabetu, teiraujasi, ar ši liga gydoma vien insulino injekcijomis. Mama norėtų sužinoti, gal jos dukrytė galėtų vartoti geriamus vaistus.

I tipo diabetas, kuriuo susergama vaikystėje, išsivysto dėl insulino trūkumo. Jis griežtai yra gydomas tik daugkartinėmis insulino injekcijomis. Insulino leidžiama priklausomai nuo to, kiek tuo metu sergančiojo kraujuje yra gliukozės.

Prieš darant insulino injekciją vaikui, sergančiam diabetu, mama ar tėtis specialiu prietaisu pamatuoja, kiek jo kraujuje yra gliukozės. Tabletėmis gydomas tik II tipo diabetas. Šia diabeto forma dažniausiai susergama sulaukus 40-ies ar 50-ies metų. Tad tokio amžiaus žmonėms kartą per metus tiesiog būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, o kartu išsitirti ir koks yra cukraus kiekis kraujuje.

P. Vida: "Vaikas daug geria, ar tai ne diabeto požymis?"

Tai, kad jūsų vaikas geria daug skysčių, yra vienas, tačiau ne vienintelis diabeto požymis. Per dieną ne tik suaugęs žmogus, bet ir vaikas turi išgerti nemažai skysčių. Vaiko dienos norma būtų apie pusantro - du litrai skysčių. Geriausiai gerti negazuotą mineralinį vandenį ir natūralias sultis. Nederėtų piktnaudžiauti gaiviaisiais gėrimais, kuriuose yra saldiklių. Juoba kad šie gėrimai vaikui taip pat gali sukelti troškulį. Tad tėveliai turėtų atkreipti dėmesį ir ką vaikas geria.

Dažnai vaikai, ypač maži, pradeda daugiau gerti skysčių dėl psichologinių dalykų, t.y. nusiraminimo tikslu.

Neretai vaikai miega pravira burna ir dėl ko jiems išdžiūsta burnos gleivininė. Tokiais atejais, kad numalšinti troškulį, pakanka keleto gurkšnių vandens.

Diabeto požymiai būtų šie: vaikas po persirgtos ligos pasidaro vangus, greitai pavargsta, jam krenta svoris, kankina troškulys, atsiranda prieš tai nebuvęs naktinis šlapinimasis ir t.t.

P. Aldona: "Ar normalu, kai šeimoje dvejais metais jaunesnė sesuo visa galva yra praaugusi brolį?"

Galutinis vaiko ūgis iš dalies priklauso nuo to, kokie yra jo tėvai. Brendimo laikotarpyje vienodai augančių vaikų nėra. Mergaitės auga šiek tiek kitaip, kadangi jos bręsta greičiau. Todėl 11-12 gyvenimo metais mergaitės ir būna aukštesnės už berniukus.

Berniukai auga lėčiau, kadangi jiems bręstant visų pirma formuojasi kaulinė masė, raumenys. Apie 12-14 metus vaikinams sulėtėja augimas. Tai vadinama priešbrendiminiu ūgio sulėtėjimu.

Tėveliai, nerimaujantys dėl savo sūnaus per mažo ūgio, turėtų kreiptis į specialistą - gydytoją endokrinologą.

Svarbus yra ne tik vaiko dabartinis ūgis, bet ir tai, kaip jis augo ištisus metus. Kad įsitikintumėte, ar mažą ūgį turintis berniukas neserga kokia liga, būtina stebėti jo augimo dinamiką, atlikti ir būtinus tyrimus.

Atlikus rentgenologinį tyrimą yra įvertinama, ar kaulų struktūra atitinka esamą vaiko amžių. Mažaūgiams berniukams taip pat daromi išsamūs tyrimai dėl galimos skydliaukės patologijos, augimo hormono trūkumo ir kt.

Nustačius, jog vaiko organizme trūksta augimo hormono, skiriamas gydymas.

"Kokį gydymą ar dietą skirti paaugliui, kenčiančiam dėl per didelio kūno svorio?" Patarimo prašo klaipėdiečių Andrašiūnų šeima.

Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems antsvoris yra opi problema. Mamos dažnai, ypač dėl savo dukrų, pagalbos kreipiasi į specialistus. Skiriant gydymą svarbu yra ne tik dabartinis vaiko svoris, bet ir koks jis buvo kūdikystėje, ar nepatyrė gimdymo traumos ir t.t.

Kalbant apie vaiko anstvorį, didžiulės įtakos turi ir šeimos mitybos įpročiai. Todėl tėvai, norintieji padėti savo vaikui, iš esmės turi pakeisti dienos racioną, t.y. valgyti tai, ką jų atžalai skiria specialistas. Gydytojas vaikui, kenčiančiam dėl per didelio svorio, sudaro specialų mitybos planą. Vaiko antsvoris turi tapti visos šeimos problema, nes priešingu atveju nebus pasiekta norimo rezultato.

"Mano paauglė dukra nieko nevalgo. Mergaitė yra normalaus svorio, tačiau nori būti dar lieknesnė", - pagalbos šaukiasi p. Fausta.

Tai - labai rimta problema. Tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistus. Mergaitės prisiskaito žurnalų, nori būti tam tikrų matmenų, kūno linijų. Kad to pasiektų, jos ima nebevalgyti. Bėda ta, kad tokios mergaitės tik pačios sau yra per storos. Išties jos būna net per mažo svorio.

Blogausia, kad mergaitės, kurios badaudamos mažina normalų kūno svorį, pas specialistus patenka tik atsiradus rimtiems sveikatos sutrikimams; išnykus menstruacijoms, padidėjus kūno plaukuotumui ir kt.

P. Neringa: "Kodėl vaikai suserga struma?"

Struma yra skydliaukės padidėjimas. Paauglystėje tai gana dažna patologija, ypač tarp mergaičių. Mat brendimo laikotarpyje padidėja jodo poreikis. Tik specialistas, prieš tai atlikęs echoskopiją, padaręs hormoninius ir kitus tyrimus, gali nustatyti, ar vaikas išties serga struma. Mat paauglystėje kas 3-4 mergaitei padidėja skydliaukė, tačiau jos funkcijos dažniausiai nesutrinka.

Šia liga susergama atsiradus jodo deficitui organizme. Todėl ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms profilatiškai reikėtų vartoti maisto produktus, kuriuose yra jodo. Jo yra joduotoje druskoje, jūros kopūstuose, žuvies produktuose ir kt. Profilaktiškai būtų galima vartoti multivitaminus, kurių sudėtyje yra jodo.

Mamos teiraujasi, ar normalu, kai ne tik mergaitėms, bet ir berniukams padidėja krūtelės.

Kūdikiams iki metų neretai paburksta krūtelės. Tai yra fiziologinė mastopatija. Ji atsiranda dėl per motinos pieną į vaiko organizmą patekusio lytinių hormonų. Daugumai vaikų tai praeina savaime.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog fiziologinei mastopatijai būdingos tik paburkusios krūtelės. Tačiau jeigu krūtelės parausta, pakyla temperatūra, pradeda skaudėti, tai - požymis, jog į vaiko organizmą yra patekusi infekcija. Kai tai nutinka, būtinas stacionarinis gydymas.

Paauglystėje apie 30-40 proc. vaikinų dėl lytinių hormonų persitvarkymo taip pat paburksta krūtelės.

Kitame "Sveikatos" priede kalbėsimės su Vaikų ligoninės Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus vedėju Kazimieru Rimdžiumi.

Laukiame jūsų klausimų šiandien ir rytoj tel: 411309 arba 8699 82053 (Jūratė Mazajeva).