"Mūsų ligoninės Krūtinės chirurgijos skyrius yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje - tokių skyrių ligoninėse iš viso yra tik penki. Ilgą laiką Vakarų Lietuvoje specializuotos krūtinės chirurgijos pagalbos nebuvo, todėl pacientai vykdavo gydytis į didžiuosius miestus. Mūsų ligoninės vyriausiojo gydytojo profesoriaus Vinso Janušonio iniciatyva ligoninėje buvo įsteigtas Krūtinės chirurgijos skyrius, kuris yra aprūpintas pačia moderniausia operacine įranga bei naujausios kartos instrumentais, chirurgams suteiktos visos galimybės kelti kvalifikaciją, stažuotis, tobulėti, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškos gydymo paslaugos. Išties džiaugiamės tokiu išskirtiniu ligoninės vadovo dėmesiu chirurgijai, nes turime su kuo palyginti - yra tekę dirbti didžiųjų miestų gydymo įstaigose, neteikusiose chirurgijos profiliui tokio ryškaus prioriteto", - pasakojo Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas.
Pacientui - kvalifikuota pagalba
Didžioji dalis - 85 proc. - Krūtinės chirurgijos skyriaus pacientų yra sergantieji onkologinėmis plaučių, tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienelės ir kitų organų ligomis. Taip pat skyriuje gydomi pacientai, sergantys įvairų krūtinės ląstos organų uždegiminėmis ligomis, po patirtų traumų ir kt. "Krūtinės chirurgijoje gydomų susirgimų spektras yra labai platus. Norinčiam pas mus gydytis pacientui nereikia laukti jokiose eilėse. Ligoninėje labai gerai organizuotas darbas visuose skyriuose nuo laboratorijos iki operacinių. Pacientą konsultuoja gydytojų konsiliumas - įvairių specialistų (chirurgų, chemoterapeutų, radiologų ir kitų specialistų) komanda, kuri nustato diagnozę, įvertina susirgimo pobūdį ir paskiria gydymo taktiką: nuo ko pradėti gydyti pacientą ir kokia bus tolimesnė jo gydymo eiga. Mūsų ligoninė yra daugiaprofilinė ir tai pacientui yra labai patogu - visi specialistai, jei reikia, yra vietoje. O juk nuo to priklauso ir gydymo rezultatai", - teigė Krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas A. Bagajevas. Pacientai į Krūtinės chirurgijos skyrių gydytis atvyksta iš visos Lietuvos. Pastaruoju metu čia vis dažniau atvyksta gydytis Rusijos piliečių iš Kaliningrado srities.
Ankstyva diagnostika padeda išgyventi
Pasak medikų, sergančiųjų sunkiomis onkologinėmis krūtinės organų ligomis kasmet daugėja, o jų amžius - jaunėja. "Ypač klastinga liga yra plaučių vėžys, kuris nusineša daugiausiai gyvybių. Anksčiau daugiausiai plaučių vėžiu sirgdavo vyrai, dabar vis dažniau suserga ir moterys. Tarp sergančiųjų plaučių vėžiu vyrai sudaro apie 70 proc. Plaučių vėžys yra klastingas tuo, kad žmogui ilgai nieko neskauda ir tik tada, kai liga pasiekia vėlyvesnes stadijas, imama atsikosėti krauju, ima kristi svoris, sergantysis kreipiasi į medikus pagalbos. Tuo tarpu anksti diagnozavus ligą ir skyrus gydymą, apie 90 proc. pacientų išgyvena penkerius metus ir ilgiau. Tačiau net apie 80 proc. pacientų pas mus į skyrių patenka jau vėžiui išsivysčius iki trečiosios stadijos. Mūsų žmonės yra išties kantrūs. Štai dėl išvešėjusio stemplės naviko vienas pacientas kelis mėnesius negalėjo normaliai valgyti, tačiau į medikus kreipėsi tik tada, kai nebegalėjo net vandens gurkšnio nuryti", - sakė gydytojas A. Bagajevas. Pasak jo, norint išvengti sunkių ligų padarinių bent kartą per metus reikėtų apsilankyti pas gydytoją pulmonologą, krūtinės chirurgą, ir, žinoma, stengtis sveikai gyventi. O rūkymas yra vienas pagrindinių rizikos faktorių susirgti plaučių vėžiu.
Per metus - 500 operacijų
Aukštos kvalifikacijos Krūtinės chirurgijos skyriaus medikų komanda per metus atlieka per 500 sudėtingų operacijų. "Tai yra nemažai, tačiau laikomės nuostatos, jog chirurgas turi operuoti kasdien, domėtis naujovėmis ir tai pritaikyti praktikoje - tuomet gydymo rezultatai atitiks tiek paciento, tiek mediko lūkesčius. Mes vieninteliai Lietuvoje atlieka minimaliai invazines - torakoskopines plaučių skilties arba viso plaučio šalinimo operacijas. Iki šiol tokių operacijų niekas nedarė ir Baltijos šalyse, šiuo metu tik estai imasi jas atlikti. Torakoskopinės operacijos - tai operacijos be skalpelio pjūvių, minimaliai invazinės, todėl operacijos metu mažiau traumuojamas pacientas, jis greičiau sveiksta po operacijos, sutrumpėja pooperacinis laikotarpis, gerokai sumažėja komplikacijų rizika. Ketvirtą ar penktą dieną po torakoskopinės operacijos pacientas jau gali būti išrašomas iš ligoninės. Dažniausiai torakoskopinės operacijos atliekamos, kai dėl ligos reikia pašalinti visą plautį arba jo dalį", - pasakojo A. Bagajevas.
Krūtinės chirurgai nuolat tobulinasi profesinėje srityje. "Aktyviai bendradarbiaujame su Maskvos onkologijos centru, jo vadovu akademiku Michailu Davydovu, kasmet vykstu į konferencijas JAV, Europos šalyse, kuriose pristatomi naujausi pasiekimai krūtinės chirurgijos srityje. Sukaupta patirtimi pasidaliname su kolegomis ir iš kitų miestų - ligoninėje irgi rengiame konferencijas", - sakė Krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas Aleksandras Bagajevas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą