Lėtinių neinfekcinių ligų terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praėjusio šimtmečio viduryje. Jis apima su žmonių gyvenimo būdu susijusias ligas, pavyzdžiui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, vėžį, diabetą, lėtines plaučių ligas, nutukimą ir kt.
Nuo šių ligų pasaulyje kas-met miršta apie 36 milijonus žmonių. Jos sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirčių. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia apie 86 proc. visų mirčių, jos sudaro apie 77 − proc. ligų, kuriomis serga europiečiai. Dar didesnį nerimą kelia prognozės, kad keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai – tabako rūkymas, neracionali ir nesveika mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas – per artimiausius dvidešimt metų nulems dar didesnį šių ligų augimą.
Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ pasaulio valstybių lyderių priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad būtina neatidėliojant imtis koordinuotų kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonių. Nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, jos sukelia įvairaus amžiaus žmonių neįgalumą bei labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Visa tai didina susirūpinimą ir skatina neatidėliojant taikyti efektyvias priemones, skirtas valdyti jau epideminį pobūdį įgavusią problemą nacionaliniu, regioniniu ir globaliniu lygmeniu.
Medikai atlieka didžiulį darbą vykdydami sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis žmonių sveikatos priežiūrą, gydydami šias ligas ir jų sukeltas komplikacijas. Europos Sąjungos Parlamento atstovė Susanne Holmann patvirtina, kad Europos Sąjungos sveikatos politika skiria daug dėmesio fizinio aktyvumo plėtotei: bendrų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų kūrimui ir įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu, naujų ES dokumentų, skirtų sveiko gyvenimo būdo propagavimui per įvairias bendradarbiavimo formas, tiksliniam sporto infrastruktūros plėtojimo finansavimui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius sakė, kad lėtinėms neinfekcinėms ligoms pažaboti kuriamos bei įgyvendinamos naujos ilgalaikės Lietuvos bei pasaulio sveikatos strategijos (Health 2020, EU 2020, Lietuvos nacionalinė sveikatos strategija ir kt.).
Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai bei gydymui skiriamos didžiulės lėšos. Nepaisant to, statistiniai duomenys rodo toliau blogėjančią epidemiologinę situaciją. Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorė prof., dr. Rasa Jankauskienė atkreipė dėmesį į žemą Lietuvos gyventojų, ypač mokinių, sveikatos raštingumo lygį. Šią problemą galėtų padėti išspręsti visuomenės sveikatos biurų specialistai kuo daugiau propaguodami fizinį aktyvumą bei didindami sveikatinimo žinių sklaidą tarp jaunimo. Švietimo ir mokslo ministerija irgi neskiria pakankamo dėmesio sveikų ir fiziškai aktyvių vaikų ugdymui, − naujų ugdymo programų diegimui. − Trūksta visų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo propaguojant sveiko gyvenimo būdą tarp įvairių visuomenės grupių.
− Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. Algimantas Kirkutis patvirtino, kad Lietuvoje labai trūksta pirminės ligų profilaktikos bei dėmesio visuomenės sveikatinimui ir kritikavo asmens sveikatos gydymą vien medikamentais. Pasak jo, sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos plėtojimas Lietuvoje būtinas kovojant su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, keičiant jų atsiradimo priežastis – gyvenimo būdą ir asmens įpročius.
Ši problema jau seniai peraugusi asmens sveikatos priežiūros sritį ir yra susijusi su sparčiai kintančiu žmonių gyvenimo būdu. − Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistė Evelina Venckevič susirūpinusi, kad Lietuvos gyventojai vartoja per daug valgomosios druskos ir energinių gėrimų. Lietuvoje yra inicijuojamas valgomosios druskos vartojimo projektas, kurio tikslas, kad per parą Lietuvos gyventojai suvartotų ne daugiau kaip po 5 gramus druskos.
Estijos Respublikos Tartu universiteto atstovas Priit Kaasik sakė, kad su fizinio krūvio mažėjimu yra susijusi Baltijos šalių gyventojų raumenų fiziologinio nykimo (ir silpnėjimo) problema vyresniame amžiuje. Vyresniems nei 65 metų žmonėms jau sunku vaikščioti, lipti laiptais, nešti daiktus. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė mano, kad labai svarbi yra širdies ir kraujagyslių ligų antrinė prevencija, šių ligų medikamentinis gydymas bei būtinai reikia tęsti ilgalaikes profilaktines programas.
Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė informavo, kad Lietuvos kurortai (net 22 licencijuoti medicininiai SPA centrai) turi visas galimybes (infrastruktūrą, gamtinius veiksnius, metodikas ir specialistus) plėtoti bei propaguoti sveiką gyvenseną Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių geros sveikatos veiksnių yra fizinis aktyvumas, įvairaus pobūdžio sportavimas. Pozityvi fizinė ir socialinė aplinka, tinkamas darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir darbe, tinkama mityba, grūdinimasis, psichofizinės treniruotės − visa tai sukuria sveiką ir kokybišką žmogaus gyvenimo pamatą.
Vis didėja žmonių atotrūkis nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų. Siekiant užkirsti kelią neinfekcinių ligų plitimui būtina visų pirma keisti žmonių gyvenimo būdą. Tai galima pasiekti tik visais lygiais koordinuojant įvairių gamybos ir paslaugų pramonės sričių veiklą, žmonių vartojimo kultūrą ir jų gyvenimo įpročius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą