Turiu omenyje tortą, kuriuo vakar gimtadienį šventusi kolegė vaišino redakcijos kolektyvą.
Žiūrėjau aš į tą tortą ir visiškai jo NE-NO-RĖ-JAU! Net menkiausio gabaliuko. Tai nebuvo savęs apgaudinėjimas ar vaidinimas prieš kolegas, kokia aš neva stipri. Ir toks abejingumas mane nudžiugino - juk iš tikrųjų vaduojuosi iš priklausomybės nuo maisto pančių...
Dar vienas rytinis atradimas manęs laukė namuose: atsistojusi prieš veidrodį ir atsukusi nugarą pamačiau tai, ko seniai nebuvau regėjusi - savo šonkauliuką! Per "gelbėjimosi ratus" net buvau pamiršusi, kad jų turiu.
Vakare antrąkart per savaitę, kaip ir liepė gydytojas Levas Chazanas, pasinėriau į pušų ekstrakto vonią. Tiesa, tik po to, kai pavalgiau vakarienei skirtą baltąją mišrainę su duonos gabalėliu ir stikline kefyro. Jau įsitikinau, kad relaksavimas būna niekam tikęs, jeigu pilve teliuškuoja vien tik mineralinis vanduo.
Natalija MOGUČAJA
Rašyti komentarą