Kai ateinantį pirmadienį teks vykti į konsultaciją pas gydytoją Levą Chazaną, ko gera, gausiu lupti: neišvengiami pokyčiai gyvenime ir laikinai prarastas komfortas iššaukė kliūtis, kurios trukdė sąžiningai ir griežtai laikytis nustatytų reikalavimų. Tiesa, nedideli nuklydimai neturėjo didelės įtakos mano svoriui, nors ir nepridėjo dvasinės ramybės.
Nors ir paisiau valgymų laiko bei maitinausi tris kartus per dieną, dėl laiko stokos rečiau lankiausi ne tik "Pramogų banke", bet ir parduotuvėse. Todėl pietums misdavau ne šviežia žuvimi ar mėsa, bet konservais ir kitais ne itin sveikuoliškais produktais.
Keliskart vietoj rytinių sumuštinių valgiau netgi bandelių, o pagal L. Chazano metodą "Pramogų banko" virėjų gaminamas vakarienių mišraines teko keisti pirktinėmis. Be to, keletą kartų suvalgiau šiek tiek daugiau negu reikia, nes aktyvus ir, regis, nesibaigsiantis naujų namų šveitimas sukeldavo nemenkus alkio priepuolius. Beveik tokius, kaip lieknėjimo pradžioje.
Trumpiau kalbant, pažeidimų būta ir ne vieno, todėl rytais su baime lipau ant svarstyklių ir raudonavau iš gėdos pati prieš save, kad laikinai buvau bejėgė prieš aplinkybes, privertusias mane daryti "nuodėmes".
Galvojat, kas nors atsitiko blogo ar nepataisomo? O gi ne: nepaisant maistinių nuklydimų ir dvi savaites trukusio gyvenimo be masažo procedūrų ir druskų vonių, riebaliukai ir toliau pamažu tirpo.
Tiesa, kelis kartus išgyvenau ryškų svorio svyravimą į didžiąją pusę: vieną rytą - plius kilogramas, kitą dieną - minus pusantro kilogramo. Taip ir "svyravau" - tai aukštyn, tai žemyn.
Paskutinės mėnulio pilnaties išvakarėse svarstyklės parodė, kad netekau dvidešimties kilogramų ir pasiekiau 77 kg ribą. Šiais pasiekimais ilgai džiaugtis neteko - rugpjūčio 1-ąją svoris padidėjo vėl visu kilogramu.
Bet krimstis dėl to tikrai neverta nei man, nei mūsų dienraščio skaitytojoms - beveik jau keturis mėnesius vykstančio lieknėjimo eksperimento metu įgyta patirtis byloja, jog tiek mėnulis, tiek stresai, tiek kiekvieną mėnesį moters organizme vykstantys atitinkami procesai turi neigiamą įtaką lieknėjimui. Ir visiškai nepaiso nei mūsų norų, nei siekių.
Na, o man, grįžusiai į darbą po trumpų atostogų, skirtų buičiai tvarkyti, nelieka nieko kita, kaip tik tęsti pradėtą lieknėjimo eksperimentą bei grįžti prie visų su juo susijusių procedūrų - masažavimosi mediniais rutuliukais, gulėjimo pušų ekstrakto ir Negyvosios jūros druskos voniose ir pan.
Iki šiol visa tai puikiai kompensavo rytais iš miego budinantys ir už lango čirškiantys paukščiukai ir grynas oras. Gyvenimas užmiestyje turi savo privalumų.
Ir dar - nuoširdžiausi linkėjimai visoms eksperimento stebėtojoms bei dalyvėms. Galiu tik pasidžiaugti, kad, remiantis mūsų dienraščio svetainėje internete (www.ve.lt) paliktais atsiliepimais, būriui skaitytojų pavyko atsikratyti jau ne vienos dešimties kilogramų. Ir norinčiųjų sveikiau gyventi, gražiau atrodyti bei būti žvalesnėmis vis dar daugėja...
Manau, jeigu pabandytume sumuoti visus mūsų numestus kilogramus, gautumėme visą toną!..
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą